Liepos 23-27 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Valdantieji „valstiečiai ir žalieji“ šią savaitę pateikė siūlymą nurašyti apie 100 mln. emigravusių asmenų nesumokėto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. „Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teigė, kad jeigu žmogus nesigydys, nesimokys, nesikreips pašalpų ir kitų dalykų, įrodančių jo sąsajas su Lietuva, bus automatiškai laikoma, kad jis išvykęs. Anot „Sodros“ vadovo Mindaugas Sinkevičiaus toks žingsnis palengvintų emigravusių žmonių gyvenimą ir pačios „Sodros“ veiklą. Pasak jo, tokių žmonių gali būti apie 100 tūkst., jie skolingi apie 100 mln. eurų sveikatos draudimo įmokų. Opozicijos atstovai jau sukritikavo šią idėją ir pateikė siūlymą, kad tokia išimtis galėtų būti taikoma nebent emigrantams, kurie išvyko prieš 15 ar daugiau metų. Dėl šio siūlymo turės būti pateikti įstatymų projektai ir sprendimus priims Seimas rudens sesijoje.

Politinių partijų naujienos

Partija „Tvarka ir teisingumas“ nuo rudens planuoja prisijungti prie valdančiosios koalicijos ir dabartiniams valdantiesiems pateikė savo 15-os programinių punktų sąrašą. Valdantiesiems sutikus įgyvendinti šiuos punktus Tvarkos ir teisingumo frakcija Seime pasirašytų bendradarbiavimo sutartį. Tokie pokyčiai valdančiojoje daugumoje sudarytų galimybę atnaujinti diskusijas ir dėl opozicijos lyderio išrinkimo. Pagrindiniai „tvarkiečių“ pateikti punktai yra šie: minimalus atlyginimas turi siekti ne mažiau kaip 50% vidutinio atlyginimo, šilumos gamyboje naudojamam visam kurui turi būti taikomas lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokesčio tarifas, turi būti ribojamas didžiųjų prekybos tinklų darbas savaitgaliais, darbo užmokestis galėtų būti mokamas 4 kartus per mėnesį, ketvirtadalis surinkto pelno mokesčio turi būti pervedama į savivaldybių biudžetus, turi būti įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai ir tarėjų institutas teismuose, kasmet turi būti modernizuojama ne mažiau kaip 2000 daugiabučių.

Kitos naujienos

Trišalė taryba tikisi iki rugpjūčio mėn. pabaigos susitarti koks turėtų būti minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2019 m. sausio mėn. Šią savaitę vyko trišalės tarybos konsultacinis susitikimas, kurio metu buvo išklausytos skirtingų pusių nuomonės dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis galėtų būti nustatomas ir apskaičiuojamas MMA. Profsąjungos siekia, kad kitąmet MMA pasiektų 450 Eur, tuo metu Vyriausybė ir darbdavių organizacijų atstovai remiasi ir sutinka su Lietuvos banko skaičiavimais, kad minimali alga būtų nustatyta 420 Eur lygyje, kas sudarytų 47,3% vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu MMA siekia apie 45% vidutinio atlyginimo. Birželio mėn. ir liepos mėn. pradžioje vykusiuose posėdžiuose Trišalei tarybai nepavyko susitarti dėl MMA didinimo nuo 2019 m. Jeigu Trišalėje taryboje susitarimas nebus pasiektas Vyriausybei bus teikiamos atskirosios socialinių partnerių nuomonės. Kitas Trišalės tarybos posėdis numatomas rugpjūčio 28 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad nutraukia sutartį su buvusio socialdemokratų kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus mažąja bendrija „Conversio“. Taip pat pradėtas vidinis patikrinimas dėl SADM kanclerės Danguolės Juozapavičienės veiklos. Sutartis su MB „Conversio“ buvo nutraukta po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pranešimo, kad patikrinus viešuosius pirkimus tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei MB „Conversio“ buvo nustatyta šiurkščių viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. VPT savo pranešime taip pat daro prielaidą, kad tiekėjas MB „Conversio“ galėjo žinoti konfidencialios informacijos apie pirkimus ir jam galėjo būti sudarytos sąlygos juos laimėti. Iš viso MB „Conversio“ sudarė septynias sutartis dėl duomenų apsaugos konsultacijų su ministerijai pavaldžiomis įstaigomis bei ministerija, iš jų mažiausiai penkios turės būti nutrauktos.