Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.
Spalio 31 d. - lapkričio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Rinkimų naujienos
Lietuvos Respublikos Prezidentė trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo lapkričio 14 d. kviečia susirinkti naujai išrinktą Seimą į pirmąjį posėdį. Iškilmingo posėdžio metu vyks ir Seimo narių priesaikos ceremonija. Ketvirtadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas jau įteikė naujiesiems Seimo nariams jų pažymėjimus.
Pirmadienį prasidėjusios Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos derybos kol kas dar nėra baigtos. Partijos pradėjo derinti programines nuostatas ir kol nebus sutarta dėl jų, derybos dėl ministrų portfelių nevyks. Bendra partijų programa bus rengiama valstiečių programos „Darni Lietuva“ pagrindu. Derybas planuojama pabaigti iki lapkričio 7 d. Jei partijoms pavyktų susitarti, bendrą abiejų partijų koaliciją sudarytų 73 Seimo nariai. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai teigia, jog neketina derėtis su valstiečiais tol, kol jie kalbėsis su socialdemokratais. Vis dėlto, jeigu pastarosioms partijoms nepavyktų susitarti, konservatoriai neatmeta galimybės bandyti derėtis su valstiečiais žaliaisiais dėl galimos bendros koalicijos.
Teisėkūros naujienos
Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas, kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe. Naujame kodekse sugrąžinta nuostatą, kad, kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai, taip pat nutarta apskritai atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių.
Darbuotojui nutraukus darbo sutartį dėl ligos, neįgalumo, prastovos, nemokamo darbo užmokesčio arba sukakus senatvės pensijos amžiui, taip pat dėl šeimos nario slaugos, jam bus išmokama ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Taip pat nuspręsta trigubinti įspėjimo terminus darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir, darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų – apie darbo sutarties nutraukimą reikės pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį. Kodekse nustatyta trumpesnė darbo diena prieš šventes – švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė bus sutrumpinama viena valanda.
Priimtomis pataisomis nutarta ilgesnes kasmetines atostogas suteikti ne tik darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams, bet ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Jiems bus suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Be to, darbdaviai privalės į darbo laiką įtraukti viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, naktį ir papildomą darbą pagal susitarimus. Taip pat patikslinta kasmetinių atostogų suteikimo eilės tvarka.
Seimas ketvirtadienį priėmė Sutelktinio finansavimo įstatymą, kuris nustato sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sąlygas ir reikalavimus, privalomos atskleisti sutelktinio finansavimo platformoje informacijos apimtį, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką ir pagrindus, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos priežiūros tvarką. Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą atliks Lietuvos bankas. Šis įstatymas turėtų padėti verslui pritraukti išorės finansavimą iš alternatyvių kredito įstaigoms šaltinių, priartins verslą prie visuomenės ir padės jai tiesiogiai dalyvauti finansuojant verslą.
DAUGIAU APŽVALGŲ
2016-11-04Spalio 31 d. - lapkričio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!