Lex Lietuva | Rugsėjo 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Vasario 25 - kovo 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Rinkimų naujienos

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos rinkimų į Europos parlamentą štabui vadovaus Linas Kontrimas. Viešųjų ryšių specialistas pats siekia Europos parlamento mandato ir yra valstiečių – žaliųjų sąjungos sąraše įrašytas trečiuoju numeriu. L. Kontrimas teigia, jog jų rinkimų programa fokusuosis ties dialogo kūrimu, o viena iš pagrindinių idėjų yra sukurti Lietuvos europarlamentarų vienybės forumą. Jo tikslas būtų sukviesti skirtingų Lietuvos miestų politikus, verslo ir mokslo bei visuomeninių organizacijų atstovus, kurie galėtų išdiskutavę konkretų klausimą pateikti parimus ir siūlymus Europos parlamento nariams. Nors valstiečiai – žalieji dar nėra pateikę pilno kandidatų sąrašo, kol kas skelbta, jog pirmuoju numeriu į Europos parlamentą kandidatuos Bronis Ropė, antruoju krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat išsirinko Sauliaus Skvernelio prezidentinės rinkimų kampanijos štabo vadovą – juo tapo Ministro pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas. S. Malinauskas paskelbė stabdantis savo darbą Vyriausybėje (pasinaudos neapmokamomis atostogos) ir iki rinkimų kampanijos pabaigos dirbs tik štabe. Premjero ir Vyriausybės komunikacijos klausimais kol kas rūpinsis Tomas Beržanskis.  

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderio Valdemaro Tomaševskio, kandidatuojančiam į Respublikos prezidento postą, rinkimų štabui vadovaus  šios partijos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė. Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pakoregavo Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano terminus. Daliai darbų numatomi trumpesni, nei iki šiol planuoti terminai, tačiau kita dalis darbų atidedami ilgesniam laikui. Ketinama paankstinti ministerijų perkėlimo į bendras patalpas procesą ir jau 2020 m. antroje pusėje pradėti ministerijų miestelio projektavimo darbus. Taip pat siekiama, kad kitais metais šalyje veiktų 1000 startuolių, iš kurių daugiau nei pusę sudarys inovatyvios įmonės. Numatoma, kad 2020 m. pabaigoje bus iniciuojami infrastruktūros projektai naujiems kariniams miesteliams. Siekiama, kad Lietuva „Doing Business“ reitinge 2020 m. pakiltų į 10 vietą (2018 m. užimta 14 vieta šiame reitinge). Iki 2020 m. atidedami planai parengti ir diegti naujas ugdymo programas priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui.

Kitos naujienos

Europos komisija (EK) trečiadienį pristatė iššūkių, laukiančių Lietuvos ekonomikos analizę. Tokios analizės parengtos kiekvienai Europos Sąjungos valstybei ir po iššūkių aptarimo su kiekviena valstybe, Europos komisija parengs rekomendacijas. Nors EK palankiai vertina Lietuvos biudžeto perviršį ir skolos tvarumą, tačiau nurodoma, jog būtina efektyvinti mokestinių prievolių didinimą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. EK rekomenduoja investicijas koncentruoti mokslinių tyrimų, inovacijų, pažangiausių technologijų įsisavinime, energetikos efektyvinime, atsinaujinančios energetikos srityje, transeuropinio transporto tinklo kūrime, užimtumo ir socialinės ekonomikos srityje bei socialinės ir ekonominės atskirties mažinime. Europos komisija taip pat akcentavo žemą sveikatos priežiūros lygį bei poreikį didinti švietimo bei mokymo efektyvumą.

Europos komisijoje preliminariai sutarta dėl galimos naujos direktyvos, kuri numatytų galimybė dirbantiems vyrams ir moterims vienodai dalytis vaikų ir giminaičių priežiūra. Pritarus šiai direktyvai darbuotojams būtų suteikiama teisė į bent 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, kurių tėvai negalėtų perleisti vienas kitam. Taip pat darbuotojai turėtų teisę gauti 5 darbo dienų prižiūrinčiojo asmens atostogas (pvz. dėl sunkios giminaičio ligos), bei numatoma galimybė atleisti darbuotoją nuo darbo dėl force majeure aplinkybių (pvz. nelaimingi atsitikimai šeimoje). Už prašymą išleisti minėtų atostogų arba už išėjimą aukščiau išvardytų atostogų darbuotojai negalėtų būti atleidžiami iš darbo.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.