Lex Lietuva | Birželio 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 15-19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Vyriausybės naujienos

Balandžio pradžioje pareigas pradėjęs eiti naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pradėjo burti savo komandą. Naujuoju ministerijos kancleriu turėtų tapti Seimo „valstiečiams“ S. Jakeliūnui ir K. Mažeikai patarinėjantis Arminas Mockevičius. Jis yra finansų ir draudimo matematikos bakalaurantas, viešosios teisės magistras. 2016 metais jis, kaip valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, nesėkmingai kandidatavo į Seimą, o šiemet – į Marijampolės savivaldybės tarybą. Šią savaitę ministro patarėjo ryšių su visuomene klausimais pareigas pradėjo eiti anksčiau verslininkei Kristinai Brazauskienei atstovavęs Justas Jaskonis. Anksčiau jis dirbo Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vadovu, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vedėju, mokėsi Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete.

Seimo naujienos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rima Baškienė informavo, kad artimiausiu metu Seimo nariai turės neoficialias atostogas, kadangi Seimo plenariniai posėdžiai vyks tik vieną dieną. Taip nuspręsta dėl trejų artėjančių rinkimų. Seimo pirmininkas V. Pranckietis žadėjo, kad sesija bus pratęsta mažiausiai mėnesiui dėl Prezidento rinkimų. Tuo arpu opozicija Seimo narių „atostogas“ sieja su tuo, kad valdantieji nesugeba paruošti projektų, kurie galėtų būti svarstomi.                 

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi nagrinėti kiek nepriklausomas yra nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) – ir kiek Seimas turi teisę tirti bei kontroliuoti jo veiklą. Sprendimą šiais klausimais KT pateiks per artimiausias kelias savaites. KT išnagrinėjo grupės opozicijai priklausančių Seimo narių prašymą išaiškinti, ar teisėtai prieš pusantrų metų parlamente buvo sudaryta LRT ūkinę veiklą tyrusi komisija. Valdančiųjų iniciatyva sudaryta komisija tyrė nacionalinio transliuotojo ūkinę, finansinę veiklą, valdymo modelį ir pan. Ji jau yra baigusi darbą. Vis dėlto, Seimo valdantiesiems pritrūko balsų patvirtinti šios komisijos išvadas, kurias aštriai kritikavo opozicija, taip pat žiniasklaidos, įskaitant ir tarptautinės, struktūros. Nors komisijos tyrimo išvados nebuvo Seimo patvirtintos, valdančioji dauguma ėmėsi iniciatyvos jomis vadovaujantis pataisyti LRT veiklą ir valdymą reguliuojančius įstatymus. Grupė opozicinių parlamentarų kreipėsi į KT, suabejojusi, ar komisijos sudarymas neprieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, žodžio ir įsitikinimų laisvei.

Seimas prieš beveik dvejus metus nesilaikant numatytų procedūrų priėmė įstatymą dėl valstybinių miškų urėdijų reformos, todėl jis prieštarauja Konstitucijai. Tačiau tokį sprendimą priėmęs Konstitucinis Teismas (KT) pabrėžė, jog ši išvada nestabdo ir nepaskelbia neteisėta pačios urėdijų pertvarkos, todėl buvusios 42 urėdijos teisiškai nebesugrįš. KT išaiškino, kad pataisos Seime buvo priimtos ypatingos skubos tvarka, kuri turi būti taikoma tik išskirtiniais atvejais. Todėl, kaip skelbiama nutarime, nebuvo sudarytos sąlygos skaidrumui ir viešumui. KT pabrėžė, kad Seimas neturi teisės svarstyti ir priimti įstatymų ypatingos skubos tvarka, kai „nėra išskirtinių konstituciškai pagrįstų atvejų, pvz., kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus grėsmei saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs sprendimai“.

Politinių partijų naujienos

Po nesėkmės per savivaldos rinkimus keičiami socialdemokratų partijos skyrių pirmininkai: Vilniaus skyriaus vadovo rinkimuose išrinktas miškotvarkos inžinierius Algirdas Pieniuta, surinkęs 71 delegato balsą, įveikė partijos pirmininko pavaduotoją Algirdą Raslaną, (63 balsai). Iki šiol skyriui vadovavo buvusi žurnalistė Auksė Kontrimienė. Kauno socialdemokratai naujuoju pirmininku išsirinko verslininką Židrūną Garšvą. Jis pakeis Giedrių Bielskų. Ž. Garšva gavo 109 balsus, Orinta Leiputė –84. Vietoje Klaipėdos skyriaus pirmininkės Lilijos Petraitienės, uostamiečio socialdemokratams vadovaus verslininkas, Švyturio seniūnaitijos seniūnaitis Mindaugas Prialgauskas. Šiauliuose baigėsi aš­tuo­ne­rius me­tus be per­trau­kos tru­ku­si Ed­var­do Ža­ka­rio pir­mi­nin­ka­vi­mo era. Jis skyriaus vadovo vietą užleido Sigitai Gintilaitei, kuri pa­sta­ruo­ju me­tu dir­bo Šiau­lių uni­ver­si­te­te Tarp­sek­to­ri­nės partne­rys­tės cent­re, jam va­do­va­vo. Po savivaldos rinkimų didžiuosiuose miestuose socialdemokratai tarybose neturi ne vienos vietos.                   

Nauja liberalų Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus buriama partija vadinsis Laisvės partija. Pasak iniciatorių, už šį pavadinimą balsavo 437 asmenys, ketinantys dalyvauti partijos steigiamajame suvažiavime birželio 1-ąją. Už antrąją alternatyvą – Liberalų partiją – balsus atidavė 290 atstovų. A. Armonaitė teigė, kad pagrindinė būsimos partijos vertybė yra pagarba asmens laisvei visose gyvenimo srityse, tarp svarbiausių principų ji nurodė atvirumą, dėmesį žmogaus teisėms, ekonominėms laisvėms ir švietimui. A. Armonaitė ir steigiant naują partiją dalyvaujantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius išstojo iš opozicinio Liberalų sąjūdžio, kai dalis partijos Vilniaus skyriaus nutarė savivaldos rinkimuose dalyvauti su visuomeniniu rinkimų komitetu.              
 


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!