Gegužės 13 -17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Sekmadienį vyko pirmasis rinkimų į Respublikos prezidentus turas. Juose, trys kandidatai ženkliai išsiskyrė gautų rinkėjų balsų kiekiu. Į antrąjį turą pateko, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Nors rinkimuose balsavo beveik 1,5 milijono piliečių, skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietos buvo tik 3935 balsų. Antrasis rinkimų turas vyks kitą savaitę (gegužės 26 d.), kartu su rinkimais į Europos parlamentą.

Kartu su prezidento rinkimais vyko du referendumai: dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo bei dėl pilietybės išsaugojimo. Pirmasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo laikomas neįvykusiu, kadangi jame nedalyvavo reikiamas skaičius (pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių) rinkėjų. Balsavime dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo dalyvavo 47,45%, iš kurių 73,76 pasisakė už mažinimą, o 23,06% pasisakė prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą. Reaguojant į tokį rinkėjų balsų pasiskirstymą, trečiadienį grupė valdančiosios koalicijos Seimo narių, registravo Konstitucijos 55 straipsnio pataisų projektą, kuris numato tokį patį Seimo narių skaičiaus sumažinimą. Šį konstitucijos straipsnį Seimas gali pakeisti ir be referendumo, tačiau už jo priėmimą turi 2/3 visų Seimo narių balsuoti du kartus.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, laikomas įvykusiu, kadangi jame dalyvavo 52,78% visų, balsavimo teisė turinčių rinkėjų. Vis dėlto, nors didžioji dalis balsavusiųjų pasisakė už pilietybės išsaugojimą, šių balsų Konstitucijos pakeitimui neužteko. Norint pakeisti Konstitucijos pirmą skirsnį, už tokį sprendimą turėtų pasisakyti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių piliečių, tai yra apie 1,2 mln. asmenų. Už Konstitucijos keitimą sekmadienį pasisakė per 900 tūkst. piliečių ir tai sudarė 72,18% balsavime dalyvavusių asmenų.

Seimo naujienos

Dar prieš rinkimus valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderiai aiškiai pasisakė, kad trauksis iš valdančiosios daugumos, jei jų kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis pralaimės rinkimus. Tokia pati pozicija buvo išsakyta ir paaiškėjus pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatams – tiek pats premjeras, tiek Seimo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis griežtai sakė pasitrauksiantys iš valdančiųjų pozicijos. Vis dėlto, po antradienį vykusio frakcijos posėdžio valstiečių – žaliųjų lyderių nuomonė pasikeitė ir buvo nuspręsta pasilikti užimamose pozicijose. Po frakcijos posėdžio teigta, jog valdantieji ketina plėsti koaliciją į ją įtraukiant partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovus. Premjeras kol kas laikosi savo išsakytos pozicijos trauktis iš pareigų liepos 12 d., tuomet kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus naujai išrinktam prezidentui.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui pareiškus, jog jis nepasitiki Lietuvos Banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, grupė seimo narių parengė rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Lietuvos Banko vadovu. Antradienį Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo, tačiau valstiečių – žaliųjų balsų neužteko rezoliucijai patvirtinti. Už nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 51, vienas Seimo narys susilaikė. Nors Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pats nepasirašė rezoliucijos, tačiau jis taip pat yra išreiškęs nepasitikėjimą Vitu Vasiliausku.