Lex Lietuva | Lapkričio 2 - 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 14 - 18 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Ketvirtadienį Seimas turėjo priimti prieštaringai vertinamas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sukurti valstybinių vaistinių tinklą, tačiau balsų daugumos sprendimu projektas buvo išimtas iš darbotvarkės. Valdančiųjų valstiečių – žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, projektas buvo nesvarstytas, kadangi dalis koalicijos narių nedalyvavo posėdyje, todėl valdantiesiems būtų neužtekę balsų priimti įstatymo projektą. Planuojama, kad priėmimas dar kartą bus organizuojamas ateinančią savaitę. Įstatymo projektą yra ne kartą kritikavusi Konkurencijos taryba, taip pat projektui buvo gauta neigiama nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvada, vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laikosi savo nuomonės, kad valstybinės vaistinės „atpigintų“ vaistus piliečiams.

Seimas pritarė Prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimų projektus su visomis pastabomis. Pataisomis buvo siūloma užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo ir priežiūros organai nebūtų formuojami paskubomis ir pokyčiai numatyti įstatyme būtų taikomi tik naujų kadencijų valdybų ir tarybų nariams.  

Vyriausybės naujienos

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta idėjai kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą ir valstybinį ryšio operatorių. Sukūrus vientisą LTE standarto (4G) tinklą, juo būtų tiekiamas ryšys valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms. Susisiekimo ministerijos teigimu, toks tinklas reikalingas siekiant užtikrinti operatyvesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą krizinėse situacijose, kadangi šiuo metu toks bendradarbiavimas yra apsunkintas, nes institucijos naudojasi skirtingų technologijų ryšių tinklais. Verslo teigimu, tokia idėja yra visiškas valstybės lėšų švaistymas, kadangi norimą funkcionalumą galima užtikrinti su esama infrastruktūra, be to siekis sukurti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių prasilenkia su konkurencijos normomis. Vyriausybė šiuo metu priėmė tik formalų sprendimą, po kurio Susisiekimo, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos turės suplanuoti kaip įgyvendinti šią idėją, paruošti tinklo architektūrą ir reikiamus teisės aktų projektus. 

Rinkimų naujienos

Iki Seimo rinkimų likus kiek mažiau nei mėnesiui prasideda ir aktyvesnė rinkiminė kampanija. Tiek politinės reklamos suaktyvėjimas, tiek ir socialinė ekonominė įtampa dėl koronaviruso situacijos daro įtaką politinių partijų reitingų pokyčiams. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, reitingų lyderiais išlieka tos pačios trys parlamentinės partijos (konservatoriai, valstiečiai – žalieji bei socialdemokratai), tačiau jų palaikymas mažėją. Aktyvesnė Darbo partijos rinkiminė kampanija lėmė šios partijos reitingo augimą – Darbo partija įsitvirtino ketvirtoje vietoje. Šios apklausos duomenimis, tik šios keturios politinės partijos peržengtų reikiamą rinkimų kartelę. Reitingų lentelė:

Politinė partija

Liepa

Rugpjūtis

Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

16,1

15,3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

15,6

13,7

Lietuvos socialdemokratų partija

9,8

8,9

Darbo partija

5,3

6,1

Laisvės partija

4,0

4,8

Liberalų sąjūdis

6,2

4,2

Laisvė ir teisingumas

3,8

3,2

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

3,3

3,2

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

1,7

2,6

Centro partija - tautininkai

2,4

2,3


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!