Gegužės 30 - birželio 3 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Sukurtas planas, kaip Lietuva taps šalimi be sąvartynų. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujojo laikotarpio Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo planui. Jame numatyta organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad pasiektume ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų – 2030 m. ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje būtų pakartotinai panaudojama ir perdirbama, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau 5 proc. Šių siekių įgyvendinimui preliminariai planuojama panaudoti apie 231 mln. eurų paramos iš Europos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Vyriausybė sutiko, kad valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija ir Lietuvos oro uostai būtų pertvarkytos į akcines bendroves, o 100% jų akcijų būtų perduotos valdyti Susisiekimo ministerijai. Galutinis sprendimas dėl šių valstybės įmonių pertvarkos bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu.  Susisiekimo ministerija į akcines bendroves numato pertvarkyti visas jos reguliavimo srities valstybės įmones, šiuo metu jų yra penkios. Pirmu etapu iki š. m. liepos 1 d. ketinama pertvarkyti VĮ Vidaus vandens kelių direkciją ir VĮ Lietuvos oro uostus, antru etapu iki 2023 m. sausio 2 d. – VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją. Valstybės įmonių pertvarka į akcines bendroves leis efektyviau naudoti valstybės turtą, sudarys galimybes jį didinti, ateityje sumažinant valstybės lėšų poreikį investicijoms ir turto išlaikymo išlaidoms. Bendrovėse galės būti diegiama geriausia korporatyvinio valdymo praktika, bus sudaryta galimybė steigti antrines bendroves ir taip atskirti rizikingesnes ir nepagrindines veiklos sritis nuo pagrindinių, strateginę reikšmę valstybei turinčių veiklos sričių. Baigus įmonių pertvarką, bus įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos persvarstyti valstybės valdomų įmonių teisines formas.

Gyventojai ir įmonės jau gali teikti paraiškas dėl kompensacijų už įsigytus grynuosius elektromobilius. Šiam tikslui iki 2026 m. pabaigos numatoma panaudoti 50 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų. Gyventojams už įsigytus elektromobilius numatyta skirti 35 mln. eurų. Tikimasi, kad tai leis elektromobilių skaičių Lietuvoje padidinti apie 10 tūkst. Pateikusiam prašymą pareiškėjui bus skiriama 2,5 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį arba 5 tūkst. eurų kompensacija – už naują (iki 6 mėn.). Juridiniams asmenims už įsigytus elektromobilius iš viso numatyta skirti 15 mln. eurų. Jų pakaks finansuoti 3 750 elektromobilių. Įmonei ar fiziniam asmeniui, kuris įsigis elektromobilį ūkinei/komercinei veiklai bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naują (iki 6 mėn.) elektromobilį. Kompensacijos bus teikiamos už grynuosius elektromobilius, įsigytus nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 256,7 mln. eurų ir sudarė 0,4 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo 918,7 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo taikomi karantino ribojimai, kai jis sudarė 662,0 mln. eurų deficitą. 2022 metų centrinės valdžios pajamos sausį–balandį buvo 5 820,9 mln. eurų, išlaidos – 5 512,0 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 52,2 mln. eurų.

Europos Komisijos naujienos

Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai naujai pagalbos priemonei nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems Lietuvos verslams – garantijoms apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Garantijos bus teikiamos už paskolas, skirtas investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti, bei finansinės nuomos (lizingo) sandorius, sudarytus nuo karo nukentėjusių paskolos, lizingo gavėjų, kurių prekių ar paslaugų importas ar eksportas su Ukraina, Rusija ir Baltarusija sutriko dėl karo sukeltos krizės. Taip pat garantijos bus teikiamos už paskolas, lizingo sandorius, sudarytus gavėjų, kurių sąnaudos kurui, elektrai ir (ar) dujoms 2021 m. siekė ne mažiau kaip 3 proc. išlaidų. Garantijos būtų išduodamos iki 2022 m. pabaigos, jų maksimali trukmė – 6 metai, garantijos dydis siektų 90 proc. Didžiausia galima garantuojamos paskolos ar lizingo sandorio suma vienam gavėjui – 15 proc. gavėjo vidutinės metinės apyvartos per paskutinius trejus metus arba 50 proc. energijos sąnaudų per 12 mėnesių, ėjusių prieš paraiškos pateikimo mėnesį. Šiuo metu yra baigiami tikslinti Paskolų individualių garantijų teikimo ir Finansinės nuomos (lizingo) garantijų teikimo nuostatai, kurie bus tvirtinami ministro įsakymu. Garantijų priemonę įgyvendins UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).