Kovo 15 - 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pagal kurį siūloma privalomai testuoti tam tikrų veiklų darbuotojus. Testavimas būtų apmokamas valstybės lėšomis. Projektu siekiama užkirsti kelią pavojingoms užkrečiamoms ligoms ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, taip pat užkardyti antrinį Covid-19 protrūkio plitimą. Siekiant ekonomikos atsigavimo ir veiklų grįžimo į įprastas vėžes, siūloma nustatyti, kad Vyriausybei  būtų numatyta teisė sudaryti veiklų sąrašą, kuriose, dėl veiklos specifikos, iš darbuotojų būtų reikalaujama pasitikrinti sveikatą, tai yra pasidaryti Covid-19 testą. Atsisakęs atlikti testą asmuo galėtų būti nušalintas nuo darbo, negaunant atlygio. Įstatymą planuojama priimti kitą savaitę.

Seimas susidurdamas su sunkumais organizuoti plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu, nusprendė ateinančios savaitės posėdžius rengti įprastu būdu. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje parlamentarams nebuvo įmanoma balsuoti dėl techninių trukdžių, dėl to posėdis buvo nutrauktas ir likusi, neapsvarstyta klausimų dalis perkelta į antradienio posėdžio darbotvarkę. Seimo komitetai daugiausia posėdžiauja nuotoliniu būdu.

Kitą savaitę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija bei Darbo partijos frakcija ketina pasirašyti oficialų susitarimą dėl darbo Seimo opozicijoje. Socialdemokratai, bent jau kol kas prie oficialaus susitarimo nesijungia, nes nori sulaukti naujų partijos pirmininko rinkimų, tačiau ketina palaikyti bendradarbiavimą su kitomis opozicijoje dirbančiomis frakcijomis. Preliminariu sutarimu, opozicijos lyderis turėtų būti rotuojamas, kiekvienos kadencijos metu. Valstiečiai – žalieji nuo savo frakcijos į opozicijos lyderius ketina siūlyti Saulių Skvernelį.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė bendru sutarimu patvirtino Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Pagrindiniai šio plano prioritetai yra žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. Pirmasis susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje. Skaitmeninėje darbotvarkėje keliamas tikslas atverti kuo daugiau duomenų ir jais remiantis priimti sprendimus, suderinti skirtingų institucijų kuriamas elektronines sistemas, kad jos teiktų naudą verslui ir valstybei. Ilgalaikiškiausias darbas – sutartis tarp politinių partijų dėl švietimo ateities. Iš viso plane numatyta 12 misijų (prioritetų), kurioms įgyvendinti skirta 70 Vyriausybės projektų (darbų) ir 353 iniciatyvos. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą sudaro pagal Vyriausybės programos projektus (darbus) suskirstyti 709 veiksmai. Į Vyriausybės darbo planą neįtraukti, bet Vyriausybės programiniams įsipareigojimams svarbūs darbai bus įgyvendinti institucinio (ministerijų) lygio veiksmais, kuriuos ministrai įtrauks į ministerijų strateginius veiklos planus.

Lietuvoje pandemijos rodikliai ir toliau svyruoja – jų dinamika dabar panaši kaip prieš 3 savaites: atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas pradėjo šiek tiek augti, bet staigių pokyčių nėra. Sergamumo rodikliams didėjant, savaitę pabuvęs neigiamas pandemijos pagreitis vėl grįžo į teigiamą zoną, rodydamas pandemijos kilimą. Mirtingumo ir ligoninių užimtumo rodikliai daugumoje regionų toliau mažėja, išskyrus Vilniaus regioną, kuriame augo tiek stacionaro, tiek reanimacijos pacientų skaičius. Naujų atvejų skaičius svyruoja apie 500 per dieną, o 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų nuo vasario vidurio laikosi apie 220.