Lex Lietuva | Rugsėjo 7 - 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 31 - birželio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

 

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neprisidės prie opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Darbo partijos frakcijų koalicijos. Tačiau ją papildys neseniai įetsigta Regionų frakcija Seime. „Galime puikiai dirbti opozicijoje ir nepasirašydami jokių sutarčių. Kad Seime priimtume Lietuvos žmonėms naudingus sprendimus, rašytiniai opozicijos susitarimai nebūtini. Su kitomis frakcijomis, kaip ir iki šiol, tarsimės dėl konkrečių iniciatyvų palaikymo“, – sakė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.Seimo opozicijoje iš viso yra 67 Seimo nariai: 32 valstiečiai-žalieji, 13 socialdemokratų, 10 „darbiečių“, 9 Regionų frakcijos nariai ir 3 parlamentarai Mišriojoje grupėje.

 

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą antradienį, birželio 8 d., skaitys metinį pranešimą. Tai bus jau antrasis 2019-ųjų viduryje kadenciją pradėjusio G. Nausėdos metinis pranešimas ir pirmasis, skaitomas dabartinės kadencijos Seime.Apžvalgininkai neabejoja, kad pranešime daug dėmesio turėtų būti skirta vertinimui, kaip su pandemijos iššūkiais susidoroja prieš pusmetį darbą pradėjusi Ingridos Šimonytės koalicinė Vyriausybė. Taip pat laukiama pasisakymų apie vakcinavimo spartą, karantino švelninimą bei kitus kovos su pandemija aspektus.


Pataisą dėl merų rinkimų Seimo vadovė tikisi suderinti dar birželį
„Aš manyčiau, kad pataisa turėtų būti parengta iki pavasario sesijos pabaigos, bent toks tikslas būtų, kad iki pavasario sesijos pabaigos mes suformuluotą straipsnį galėtumėme siūlyti“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad siūlytų Konstituciją dėl tiesiogiai renkamo mero keisti minimaliai, joje įrašant šią galimybę, o tolesnius mero ir tarybos santykius reglamentuoti įstatymais: „Mano raginimas yra kolegoms, skirtingų partijų atstovams, frakcijų seniūnams, visgi eiti minimalistiniu keliu, tai reiškia, keisti Konstituciją minimaliai, įrašant joje tiesiogiai išrinktą merą, o vėlesniame etape, keičiant įstatymą, jau sureguliuoti santykį mero su taryba, jo poziciją visoje savivaldybės struktūroje.“

 

Mitalas: Rinkimų peržiūros grupė atsisakė vienmandačių apygardų naikinimo idėjos
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas tikina, kad viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai dėl Seime suburtoje Rinkimų peržiūros darbo grupėje planuojamų kardinalių rinkimų pokyčių – nėra pagrįsti. Parlamentaro teigimu, daugelis planuojamų siūlymų yra tiesiog esamos tvarkos patikslinimai, o idėjos atsisakyti vienmandačių apygardų ir pereiti vien prie proporcinės rinkimų sistemos antradienį vykusiame posėdyje apskritai buvo atsisakyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį politikui Rolandui Paksui ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui prekybos poveikiu baudžiamojoje byloje. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino fakto įrodytu, jog G. Vainauskas siūlė (žadėjo), o buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas, nušalintasis Lietuvos prezidentas R. Paksas sutiko priimti kyšį. LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

Vyriausybės naujienos

 

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Iki 2030 metų numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50% bendro galutinio energijos suvartojimo, 50% suvartojamos elektros būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90%.„Tai vienas pagrindinių Vyriausybės programos prioritetų bei Seimo pavasario sesijos klausimų. „Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 metų sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 metų užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui“, – sako I. Šimonytė. Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą aplinkos pokyčiams. Numatoma plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!