Rugsėjo 12 - 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo nariai atsižvelgdami į pateiktus siūlymus pritarė papildytai sesijos darbų programai. (projektas Nr. XIVP-1969(2). Svarbiausias Seimo rudens sesijos projektas – valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai. Svarbią vietą sesijos darbotvarkėje užims nacionalinio saugumo, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimo ir socialinės atskirties mažinimo bei žmogaus teisių užtikrinimo klausimai.  Sesijos darbų programai pritarė 68 Seimo nariai, prieš balsavo 6, susilaikė 45 parlamentarai.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuriuo nustatyti griežtesni reikalavimai savivaldos ir Europarlamento rinkimuose dalyvaujantiems politiniams komitetams. Ketvirtadienį už tai, kad valstybės vadovo veto būtų atmestas, balsavo 97 Seimo nariai, už tai, kad būtų priimtas – 22, susilaikė 2 parlamentarai.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki gruodžio vidurio, nuo rugsėjo 19 dienos į šalį nebus įleidžiami Rusijos piliečiai. Seimas antradienį 68 balsais „už“, penkiems parlamentarams buvus prieš ir 26 susilaikius priėmė nutarimą, kuriuo iki gruodžio 16 dienos 24 valandos Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nepaprastoji padėtis iki rugsėjo 15 dienos imtinai galioja visoje šalies teritorijoje.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės pristatytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma laikinai, du artimiausius šildymo sezonus, kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.Projektas bus svarstomas skubos tvarka, prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 22 d.

Politinių partijų naujienos

Seimui pradėjus rudens sesiją pasikeitė dviejų opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai. Pradėjus naują politinį sezoną, 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

Vyriausybės naujienos

Iššūkių akivaizdoje Lietuvos ekonomika išlaiko augimą – nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas. Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio. Šiemet pasiekęs piką, kainų augimo tempas kitąmet turėtų ženkliai sulėtėti – nuo 17,8 proc. iki 6 proc. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, kuris parengtas itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Pagrindiniu infliacijos veiksniu (sudarančiu apie du trečdalius infliacijos struktūros) išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms žymų didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc. Visą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 metams rasite čia.