Lex Lietuva | Liepos 22 – 26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 7-11d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas priėmė naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymą. Juo nustatoma veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių auginimu, priežiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų gavimu ir gaminių gamyba, jų tiekimu rinkai, importu, priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų importo licencijavimo tvarka Lietuvos Respublikoje.

Seimo nariai komitetuose daugiausiai svarstė Administracinių nusižengimų kodeksą. Praeitos kadencijos metu Seimo komitetai svarstė 5,6 tūkst. klausimų, susijusių su 865 teisės aktais, daugiausiai, 226 kartus, diskutuota apie Administracinių nusižengimų kodeksą, ketvirtadienį skelbia su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Seimo vadovė nemato pagrindo atstatydinti Ž. Pavilionį, opozicija žada imtis veiksmų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo iš Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų atstatydinti Žygimantą Pavilionį dėl jo paskelbto pokalbio su apsimetėliais iš Rusijos. Bet opozicijos opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų konservatoriaus Ž. Pavilionio atžvilgiu. Seimo opozicijos lyderis S. Skvernelis sutiko, kad apsimetėlių iš Rusijos pokalbį su Seimo URK pirmininku reikėtų vertinti kaip provokaciją, tačiau, anot jo, pokalbio turinys atskleidžia, ką žmogus iš tiesų galvoja.Pasak opozicijos lyderio, šiame pokalbyje Ž. Pavilionis parodė nepagarbą prezidento institucijai, pademonstravo „beribį susireikšminimą“. S. Skvernelis pažymėjo, kad tai jau ne pirma konservatoriaus klaida, susijusi su užsienio politika.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Mykolas Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti. „Dėl paramos verslui labai svarbu, kad, matydami atsigaunančią ekonomiką, imamės sprendimų eiti nuo žuvies prie meškerės principo – mažėja subsidijos ir įvedama PVM lengvata, kurią norint gauti reikės dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo M. Majauskas. Biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. Eur (5,1%), o išlaidas – 731,7 mln. Eur (4,6%). Papildomos lėšos reikalingos koronaviruso krizės padariniams švelninti, sveikatos ir socialinei apsaugai, naujai paramai verslui bei gyventojams.

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio politikos. Jiems šalies vadovo kalba pasirodė labiau populistinė. Geresnio žodžio nesulaukė nei Vyriausybė, nei verslas – pastarasis prezidentui „įsiminė“ tik ferarių ir jachtų pirkimais. Vertindamas prezidento pasisakymą Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, atkreipė dėmesį, kad nors metiniame pranešime jo ekscelencija nepagailėjo kritikos valdantiesiems dėl švietimo, mokesčių, ekonomikos atkūrimo po pandemijos bei kitais klausimais, didesnė dalis šios kritikos buvo netiesioginė ir nekonkreti, apsiribojant bendrojo pobūdžio frazėmis. Politologai pažymi, kad net ir tais atvejais, kai galima buvo įžvelgti pozityvumo valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas išskyrė savo nuopelnus: padidintas senatvės pensijas, vienkartines išmokas vaikams ir kt. O štai „savojo daržo“, užsienio politikos, srityje politologai pasigedo konkretumo, ypač – Baltarusijos tema. Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, prezidento kompetencijų sritis galėjo nusipelnyti ir daugiau vietos metiniame pranešime.

 

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Ministrų kabinetas. Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą. Be to, aiškina ministerija, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad esminiai mokesčio elementai turi būti nustatomi įstatymu, todėl konkrečių maisto produktų, kurie būtų apmokestinami taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

 


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!