Vasario 27 d. – kovo 3 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Ketvirtadienį Vyriausybės kanceliarija viešai paskelbė Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektą. Projekte nurodyti svarbiausi planuojami Vyriausybės darbai, susieti su praėjusių metų gruodį Seime patvirtinta Vyriausybės programa. Visi numatyti veiksmai turi atsakingas institucijas ir terminus, o darbai bei kryptys susietos su konkrečiais rodikliais, kuriuos planuojama pasiekti. Ankstesnioji Vyriausybė nebuvo nurodžiusi kokius konkrečius rodiklius ketina pasiekti. Vyriausybė šį priemonių planą privalo patvirtinti iki kovo 13 d. Vyriausybės priemonių plano projektas pateikiamas laiško priede.

Vyriausybės priemonių planą sudaro 5 prioritetai:

• Darni, atsakinga ir sveika visuomenė;
• Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas;
• Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas;
• Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra;
• Saugi valstybė.

Šiems prioritetams įgyvendinti keliamos dešimtys tikslų ir uždavinių. Daugiausia dėmesio bus skiriama šiems darbams:

• Kova su skurdu ir socialinės įtraukties didinimas, mažinant gyventojų pajamų nelygybę, didinant įsitraukimą į darbo rinką ir stiprinant paramą šeimai;
• Sisteminė visų švietimo sistemos grandžių pertvarka;
• Inovatyvios ekonomikos plėtra, didinant verslo našumą ir kuriant į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas regionuose;
• Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas, šešėlinės ekonomikos mažinimas;
• Viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo didinimas, atsisakant viešajam sektoriui nebūdingų paslaugų ir konsoliduojant bendrąsias funkcijas;
• Valstybės turto efektyvus panaudojimas ir valstybės įmonių kuriamos vertės didinimas bei kitos sritys.

Pirmadienį Vyriausybės kanceliarija paskelbė, jog artimiausiu metu planuoja didelius struktūrinius pokyčius susijusius su šios įstaigos struktūra. Siekiant stiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis planuojama optimizuoti daugelio valstybinių įstaigų veiklą, didinti jų efektyvumą, atsisakyti perteklinių funkcijų, mažinti finansinę naštą valstybei. Išanalizavus Vyriausybės kanceliarijos veiklos procesus nustatyta, kad kanceliarijos veikla yra neefektyvi: funkcijos dažnai persidengia, dubliuojasi, orientuojamasi į procesą, bet ne į rezultatą. Todėl numatyta, jog šią vasarą turėtų įsigalioti nauja kanceliarijos struktūra, kurioje Pareigybių skaičius bus sumažintas nuo 210 iki 170, t. y. sumažės apie 20 proc. Planuojama, kad tai leistų sutaupyti iki 1 mln. eur. per metus.

Po šio pranešimo, beveik trečdalis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų pasirašė kreipimąsi į Premjerą, kuriuo prašoma kritiškai įvertinti naujosios Vyriausybės kanclerės galimybes toliau tęsti darbus kanceliarijoje. Kanceliarijos darbuotojai skundžiasi prastomis darbo sąlygomis, patiriamu stresu bendraujant su kanclere. Teigiama, kad M. Dargužaitė neretai nevaldo emocijų, kaitalioja nuomonę ir nenustato aiškių darbo krypčių bei siektinų rezultatų. Premjeras S. Skvernelis anksčiau buvo nurodęs, jog remia ketinimą pertvarkyti Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, o vėliau ir kitas ministerijų administracijas. Prieš kelias savaites Vyriausybės kanceliarijoje buvo įkurta darbuotojų profsąjunga, nors dirbant ankstesnėms vyriausybėms tokios nebuvo.

Ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas, kuriomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką. Finansų ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios. Planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių. Taip pat, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti iki 100 proc. bei skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Biudžeto formavimo pertvarka siekiama peržiūrėti strateginius planavimo dokumentus ir jų skaičių optimizuoti, susieti išlaidas su rezultatais, didinti institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Regionų plėtros pertvarka bus siekiama identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą – kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę, mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos. Numatoma peržiūrėti rizikos kapitalo ir pensijų fondų, verslo angelų bei pakeitimo vertybiniais popieriais teisinį reguliavimą ir jį supaprastinti, efektyviau išnaudoti finansų technologijų galimybes. Tai leistų iki 2020 metų pritraukti apie 700 mln. privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti, o kapitalo rinkos augtų po 2 proc. kasmet.

Politinių partijų naujienos

Šeštadienį, kovo 4 d. vyks neeilinis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu planuojama priimti rezoliucijas dėl strateginių TS – LKD planų ir darbų įgyvendinimo: švietimo, skurdo ir augančios socialinės atskirties įveikimas, valstybinių įmonių reforma, kova su neskaidrumu ir korupcija viešajame sektoriuje. Didelis dėmesys bus skiriamas ir Lietuvos geopolitinei bei saugumo situacijai ir priemonėms ją stiprinti. Suvažiavimo metu taip pat vyks partijos valdymo struktūrų – Prezidiumo, Tarybos bei Priežiūros komiteto – narių rinkimai, antrąją kadenciją oficialiai pradės perrinktas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Teisėkūros naujienos

Kitos savaitės pabaigoje, kovo 10 d. Parlamentarai rinksis į II eilinę Pavasario sesiją. Posėdžio metu turėtų būti pradėta svarstyti Seimo sesijos darbų programa, aptariamas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektas.