Lex Lietuva | Lapkričio 27 – gruodžio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 16 - 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas patikslino šių metų valstybės biudžetą. Nustatyta, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų plane ir sudarys beveik 15 mlrd. 114,5 mln. eurų. Išlaidos sieks per 17 mlrd. 535,4 mln. eurų ir bus 5,2 proc. (907,2 mln. eurų) didesnės nei praėjusių metų pabaigoje patvirtiname 2022 metų plane. Asignavimai viršija pajamas 2 mlrd. 421 mln. eurų. Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš PVM– 440,9 mln. eurų; pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų; GPM – 119,7 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų; loterijų ir lošimų mokesčio pajamos – 2 mln. eurų; pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų. Už šių metų valstybės biudžeto tikslinimą balsavo 68 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 23 parlamentarai.

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Parašų po interpeliacija rinkimą inicijavo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parašus. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai ir sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Padidintas NPD bus taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Už teisės akto pakeitimus balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 8 parlamentarai.

Lietuva nuo liepos 1 dienos kompensuos trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo išlaidas. Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias vienkartinės išmokos skiriamos iš užsienio pritraukiamiems labai aukštos kvalifikacijos biotechnologijų, inžinerijos, informacinių technologijų, fizinių mokslų specialistams, taip pat – juos įdarbinančioms įmonėms. Numatyta, kad vienkartinė kompensacija padengti dalį persikėlimo išlaidų į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui sudarys apie 3 tūkst. eurų (4,1 MMA). Įmonėms padengiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų (7,1 MMA).

Vyriausybės naujienos

Ukrainos verslams, kurie po šių metų vasario 24 d. nusprendė pradėti veiklą mūsų šalyje, Lietuva mokės subsidijas už įsikūrimą ir darbo vietų kūrimą. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai šios subsidijų priemonės koncepcijai. Iš viso subsidijoms numatoma skirti iki 2 mln. eurų. Už verslo įsteigimą Lietuvoje numatyta vienkartinė 10 000 eurų, o už vienos naujos darbo vietos įsteigimą – 5 000 eurų subsidija. Vienam pareiškėjui gali būti skiriama subsidija ne daugiau kaip už 10 darbo vietų, skirtų pagrindinei jo ekonominei veiklai vykdyti, įsteigimą. Planuojama, kad priemonė startuos artimiausiu metu po koncepcijos patvirtinimo. Ją administruos VšĮ „Investuok Lietuvoje“.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!