Lex Lietuva | Balandžio 23 - 27 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 6 - 10 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Teisėkūros naujienos

Kovo 10 d., penktadienį, prasideda eilinė Seimo pavasario sesija. Konstitucija numato, kad ji tęsis iki birželio 30 d. Vyriausybė šiai sesijai teikia apie 150 įstatymų projektų, prezidentė – 10, Seimo nariai – apie 200. Tarp svarbiausių Pavasario sesijos įstatymų yra pakoreguotasis Darbo kodeksas, turintis įsigalioti nuo liepos 1d., valstybinių įmonių pertvarka, miškų urėdijų bei kelių priežiūros įmonių valdymo, valstybinių įmonių vadovų kadencijų įvedimas, atsakomybės už finansinius nusikaltimus griežtinimas, vaistų kainų mažinimas, profesinio mokymo pertvarkymas, poveikio aplinkai procedūrų peržiūra bei kiti. Dėl dalies Vyriausybės inicijuotų projektų dar nėra sutarimo tarp valdančiosios koalicijos partnerių, todėl premjeras S. Skvernelis jau buvo susitikęs ir prašė paramos savo iniciatyvoms iš opozicijos. Tačiau opozicinės partijos pažadėjo remti tik tokias reformas, kurios būtinos šaliai. Politologai prognozuoja, kad daugeliu svarbių klausimų Seimo sesijoje bus rimtos derybos ir kad ši sesija parodys, ar valdančioji koalicija išties ryžtingai nusiteikusi vykdyti esmines permainas šalyje, kadangi pirmoji naujojo Seimo sesija daugiausia buvo skirta valstybės biudžeto reikalams. Panašu, kad vienu iš karščiausių reformų punktų taps Vyriausybės pasiūlyta valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka. Šiuo metu teikiamam projektui priešinasi savo postų ir įtakos vietos valdžiai bei Seimo politikams vienmandatininkams regionuose nenorintys prarasti urėdai. Susitikime su parlamento vadovybe prezidentė Dalia Grybauskaitė, išvardijo savo matomus prioritetus: spręsti seniai skaidrumo ir efektyvumo stokojančių „Lietuvos geležinkelių“, Registrų centro, kelių priežiūros įmonių klausimus, pradėti švietimo sistemos reformą, sumažinti įvairių valstybinių institucijų, kurių šiuo metu yra per 300, skaičių, ypač energetikos, aplinkosaugos, statybų, verslo kontrolės, inovacijų, žemės ūkio, sporto ir kitose srityse.

Po kilusio skandalo, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo pažymoje pateikė informaciją, kodėl Seimo vice pirmininkui socialdemokratui Mindaugui Basčiui negali išduoti pažymos leidžiančios dirbti su slapta informacija, jis nusprendė pasitraukti iš Seimo vicepirmininko pareigų ir rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto. Iš Seimo narių gretų M. Bastys trauktis neketina, nes nesijaučia kaltas. Tuo tarpu Seimo pirmininkas sako, kad M.Bastys nebeturėtų būti net ir Seimo nariu ir užsiminė apie galimą apkaltos procedūrą, jei M. Bastys iš Seimo nepasitrauktų pats.

Seimo naujienos

Seimo pirmininkas V. Pranckietis sausį paragino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką R. Valentukevičių trauktis iš pareigų šiam priėmus vienasmenį ir su kitais komisijos nariais nederintą sprendimą, kad parlamentarei G. Kildišienei nereikėjo deklaruoti, jog važinėja motinos iš „Agrokoncerno“ nuomojamu automobiliu. Šį R. Valentukevičiaus sprendimą kritikavo ir kiti VTEK nariai. R. Valentukevičius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų po to, kai Seimo pirmininkas V. Pranckietis ketvirtadienio rytą pranešė, kad valdančiosios koalicijos partneriai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei socialdemokratai vieningai pritaria R.Valentukevičiaus atleidimui iš VTEK pirmininko pareigų. VTEK vadovo atleidimą numatyta svarstyti kitą savaitę.

Seime siūloma svarstyti galimybę parlamento rinkimuose mažinti barjerą tautinių bendrijų partijoms. Andrius Kubilius ragina nebijoti tokių siūlymų, nes mažesnis rinkimų barjeras leistų susikurti alternatyvai šiuo metu kaip tautinių mažumų partijai dominuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA), be to, galėtų sumažinti Kremliaus įtaką tautinių mažumų politinei sklaidai Lietuvoje. A. Kubilius mato du privalumus: norint įveikti 5 proc. barjerą, LLRA turi jungtis su įvairiomis rusų politinėmis organizacijomis, o sudarydami lenkams galimybę nesijungti su rusais, mes kartu padedame lenkams sumažinti galimybes, kad jų politinei veiklai įtaką darytų įvairūs Kremliaus instrumentai. Kitas dalykas, kad mažindami šį barjerą, mes sudarome galimybes dėl Lietuvos lenkų rinkėjų balsų kovoti ne tik LLRA lyderiui V.Tomaševskiui, bet galbūt ir liberaliau ar labiau proeuropietiškai nusiteikusioms lenkų organizacijoms. Tuo pačiu, A. Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininką siūlydamas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti pataisas dėl rinkimų barjero mažinimo, taip pat siūlymą europietiškai išspręsti „w, q, x“ rašymo varduose ir pavardėse problemą.

Vyriausybės naujienos

Premjeras S. Skvernelis dar prieš Kalėdas pareiškė tikįs, kad iki kovo 10 d. Trišalė taryba, vienijanti Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus, susitars dėl pakeitimų naujajame Darbo kodekse (DK). Pastaruoju metu Trišalė taryba posėdžiauja intensyviai, bet nesutarimų liko dar nemažai. Pvz., diskutuojama, kaip skaičiuoti atostogas – palikti dabartinį reglamentavimą (28 kalendorinės dienos) ar numatyti 20, 21 ar 22 darbo dienų kasmetes atostogas. Pakoreguotasis DK Seimą turėtų pasiekti artimiausiu metu ir tikimasi, kad pavasario sesijoje už jį bus balsuojama, o socialinio modelio pagrindinė sudėtinė dalis įsigalios nuo liepos 1d. Vyriausybės posėdyje sutarta Seimui neskubėti, palaukti Trišalėje taryboje suderinto DK projekto ir nesvarstyti jokių šiam Kodeksui pateiktų pavienių parlamentarų pasiūlymų.

Daugiau kaip 200 Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams bus įteikti oficialūs įspėjimo apie atleidimą lapeliai. Iki vidurvasario numatoma įgyvendinti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinę reformą, po kurios darbuotojų sumažės penktadaliu. Tuo tarpu vos prieš pusantrų metų reformą jau patyrusi Seimo kanceliarija rudenį vėl gali sulaukti permainų – Seimo vadovybė, kurios branduolį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai, svarsto planus tobulinti Seimo kanceliarijos veiklą. Apie numatomas permainas kalbama aptakiai, nenorint „iš anksto“ gąsdinti beveik 1000 įstaigos darbuotojų. Už Seimo kanceliarijos veiklą atsakingas parlamento vicepirmininkas LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius teigė šiuo metu analizuojantis informaciją apie įvairių kanceliarijos padalinių veiklą, finansų naudojimą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.