Lex Lietuva | Liepos 23-27 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugpjūčio 29 - rugsėjo 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas – pirmą kartą diskusijų festivalyje BŪTENT. Rugsėjo 2–3 dienomis Birštone vyks 4-asis diskusijų festivalis BŪTENT, kuriame pirmą kartą dalyvaus Seimas. Seimo kanceliarijos inicijuojamos diskusijos dalyviai kartu su renginio svečiais bandys atsakyti į klausimą „Kodėl „visos kiaulės pakastos“ ne įstatymuose, o kultūroje? Unifikuotas visų mūsų bėdų aiškinimas“. Bus ieškoma atsakymų, kodėl dėl visko, kas bloga, visuomenė kaltina įstatymus ir teisinio reguliavimo netobulumą. Dalyviams bus iškeltas klausimas, ar tikrai kaltas teisinis reguliavimas, ar vis dėlto susiformavusi politinė tradicija, kultūriniai standartai, elgesio klišės, kasdienio gyvenimo papročiai ir įpročiai. Diskusijų erdvėje susitiks du parlamento vadovai – Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir buvęs Seimo Pirmininkas (2008–2009 m.) Arūnas Valinskas, politologas dr. Alvidas Lukošaitis ir aktyvus visuomenės veikėjas, kulinaras Gian Luca Demarco. Diskusija vyks penktadienį 18.30–19.30 val.

Politinių partijų naujienos

Iki vietos savivaldos rinkimų likus pusmečiui, vis daugiau partijų skelbią ką kels į Vilniaus miesto vadovo postą. Nacionalinis susivienijimas antradienį paskelbė kelsiantys Vytauto Sinicos kandidatūrą. Kandidatas teigia orientuosis į būtinybę užtikrinti patogų gyvenimą ir judėjimą mieste, atliepti tiek vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų interesus. Taip pat rūpinsis miesto istorijos ir žaliųjų erdvių išsaugojimu. Vytautas Sinica yra vienas iš Nacionalinio susivienijimo įkūrėjų ir partijos vicepirmininkas. Kandidatas yra dirbęs pedagoginį darbą Vytauto Didžiojo universitete, taip pat yra dirbęs Seime ir Europos Parlamente bei privačiame sektoriuje.

Taip pat aiškėja daugiau kandidatų ir į Klaipėdos miesto mero postą. Laisvės ir teisingumo partija ketina kelti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio kandidatūrą, Tautos ir teisingumo sąjunga kels Naglio Puteikio kandidatūrą. Taip pat dėl Klaipėdos miesto mero posto turėtų varžytis Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė trečiadienį laikinai – dvejiems metams penktadaliu apribojo medienos pardavimų rinką. Taip siekiama didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos. Pasak Simono Gentvilo, toks sprendimas svarbus ir nacionalinio saugumo požiūriu. Anot jo, ateinančiam šildymo sezonui būtina užsitikrinti pakankamą biokuro tiekimą miestų ir miestelių katilinėms.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo 1 454,5 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, kai deficitas sudarė 613,7 mln. eurų. 2022 metų centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11 092,5 mln. eurų, išlaidos – 10 128,7 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123,0 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 62,4 proc. sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 30,6 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 57,3 proc., dotacijos – 14,7 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,8 proc.

Įmonės, norinčios atsisakyti iškastinio kuro, jau gali kreiptis paramos. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo šiandien kviečia įmones, nukentėjusias dėl karo sukeltos krizės teikti paraiškas ir pretenduoti gauti investicijų, reikalingų iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, atsisakymui ar mažinimui arba perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 90 mln. eurų. Maksimali kompensacinė išmoka, priklausomai nuo išlaidų už dujas ir elektros energiją padidėjimo ir kitų sąlygų, gali siekti iki 50 mln. eurų. Paraiškos per informacinę sistemą APVIS bus priimamos, kol pakaks lėšų, skirtų šiai priemonei, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. spalio 14 d.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!