Kovo 6 - 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pradeda pavasario sesiją: svarbiausiu darbu įvardijama mokesčių reforma. Pirmąją sesijos dieną ketinama pateikti nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gegužės 2 dienos imtinai, siūlymą nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams perkelti į atskirą įstatymą, taip pat įstatymų įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimą.

Pavasario sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 460 teisės aktų projektų be lydimųjų. Vyriausybė į sesijos darbų programą siūlo įrašyti 92, prezidentas Gitanas Nausėda – 23, Seimo nariai – 254 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.

Tarp svarbiausių sesijos darbų yra kompleksinė mokesčių reforma, projektai, skirti padėti socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, socialinės ir sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir nacionalinio saugumo sričių klausimai, tolesnis Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimas, viešojo sektoriaus pokyčiai.

Pavasario sesijos metu Seimas išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita. Seimui planuojama pateikti tris kandidatus į KT teisėjus – Tomą Davulį, Aurelijų Gutauską ir Seimo narį Stasį Šedbarą. Dar numatytas kandidatės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkes pateikimas – ja prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti Danguolę Bublienę.

Prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje prisaikdintas naujasis Seimo narys Vilius Semeška, kuris parlamente pakeitė mandato atsisakiusį Kristijoną Bartoševičių. Seime jis dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. Planuojama, kad parlamentaras bus paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m. Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

KAM išlaidos gynybai didinamos 97,5 mln. Eurų. Finansų ministerijai gruodį atnaujinus BVP prognozę, išlaidos šalies gynybai ir saugumui 2023 metams didinamos 97,5 mln. eurų. Tokiu būdu užtikrinama, kad iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų skiriama Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.

Vyriausybė reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus siūlo Seimui griežtinti atsakomybę už jų pažeidimus. Siūloma konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5% metinių pajamų baudas, bet ne mažesnes kaip 10.000–20.000 Eur. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100.000 Eur, siūloma skirti iki 5% metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20.000 Eur. Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20.000–50.000 Eur baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos. Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pažeidimus.