Balandžio 24 - 28 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas svarstys, ar riboti suminę darbo laiko apskaitą. Po pateikimo buvo pritarta svarstymui. Darbo kodekso pataisos numato, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik esant būtinumui be pertraukų veikiančiose įmonėse, o kitose ji būtų galima tik susitarus kolektyvinėje sutartyje. Be to, pamainomis žmonės turėtų dirbti nepažeidžiant maksimalaus 48 val. (dabar 52 val.) darbo laiko per 7 dienas, o per septynių paeiliui einančių dienų laiką darbuotojui būtų suteiktas bent 48 valandų nepertraukiamo poilsio laikas vietoj dabar numatytų 35 val. Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41.

Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė irgi aštuoni. Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Leista finansine priemone laikyti kriptoturtą. Seimas įteisino naujas finansines priemones, kurias naudotų inovatyvios įmonės. Pakeitimais sudaromos sąlygos plėtoti kriptoturtą ir kitas proveržio priemones, išleistas naudojant paskirstytojo registro technologiją (PRT) – finansų rinkų dalyviai galės išbandyti prekybą rinkoje naujomis finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad tai prisidės skatinant efektyvesnį finansinių priemonių rinkų veikimą, nors Finansų ministerijos žiniomis, rinkos dalyviai jomis kol kas neplanuoja naudotis.

Vyriausybės naujienos

Susisiekimo ministerija patvirtino planavimo dokumentus: Lietuvos regionai gali pradėti naudotis ES fondų investicijomis darniam judumui miestuose skatinti. Lietuvos savivaldybės, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis pasirengusios darnaus judumo miestuose planus (DJMP), jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti. Beveik 332,6 mln. eurų ES fondų lėšų bus skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms DJMP numatytoms priemonėms. Didžiausia skiriamo finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti. Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai miestuose numatyta 100 mln. eurų, kitoms DJMP numatytoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, – 56,5 mln. eurų. Alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai savivaldybės galės panaudoti daugiau kaip 16 mln. eurų ES fondų investicijų.

Savivaldybių naujienos

Vilniuje prisaikdinta miesto taryba, pritarta S. Bieliūnės, D. Meiželytės kandidatūroms į vicemeres. S. Bieliūnei patikėti sveikatos, socialinių reikalų, naktinės ekonomikos ir kultūros klausimai, D. Meiželytei – ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo sritys, jaunimo reikalai bei sporto ir sveikatinimo klausimai. Tuo metu administracijos direktoriumi Vilniaus meras Valdas Benkunskas paskyrė Adomą Bužinską, iki šiol ėjusį administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Vilniaus miesto savivaldybėje šią kadenciją iš viso dirbs keturi vicemerai – du deleguoti konservatorių frakcijos, du – Laisvės partijos. Vilniaus konservatorių frakcija nurodė, kad vicemero, atsakingo už miesto energetiką, infrastruktūrą, miesto planavimą bei transportą, kandidatūra jau yra numatyta, tačiau dėl naujojo Vietos savivaldos įstatymo atrankos procesas yra ilgesnis. Tuo metu Laisvės partija darbą pradės su vienu vicemeru, o antrąjį paskirs įsigaliojus naujai savivaldybės administracijos struktūrai.