Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.
Spalio 2 – 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Vyriausybės naujienos
Vyriausybė patvirtino ir Seimui teiks 2024 m. valstybės biudžeto projektą. Valstybės biudžeto išlaidos sieks 20,5 mlrd. eurų ir bus 7,9 proc. (1,5 mlrd. eurų) didesnės nei 2023 m., o pajamos augs 9,4 proc. ir sudarys 17 mlrd. eurų, todėl valstybės biudžeto deficitas sieks 2,9 proc. BVP (įtraukus deficitui neutralias 2,5 mlrd. eurų pajamas ir 3,2 mlrd. eurų išlaidas iš ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų). Planuojama, jog per 2024 m. bus investuota 3,2 mlrd. ES fondų lėšų, kurių ryškiausia dalis (34 proc.) bus skirta žaliosios transformacijos poreikiams. Per 2024 m. biudžetą bus perskirstyta 33 proc. šalies BVP dalis. Vyriausybė per 2024 m. planuoja pasiskolinti apie 6 mlrd. eurų, o valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarys 39,8 proc. BVP. Minimali mėnesinė alga nuo 840 eurų augs iki 924 eurų, o neapmokestinamas pajamų dydis didinamas 20 proc. – nuo 625 eurų iki 747 eurų. Viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai labiausiai augs mokytojams (+276 eurai lyginant su 2023 m.), gydytojams (+259 eurai), rezidentams (+189 eurai), socialiniams darbuotojams ir slaugytojams (po 122 eurus), o kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams – po 108 eurus. Vidutinė senatvės pensija didės apie 70 eurų, o vaiko pinigai – iki 96,25 eurų (+10,5 eurų). Taip pat, kartu su biudžeto projektu bus siūloma penkeriems metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir kino filmų gamybos.
Įsibėgėja Statybos sektoriaus reforma (iš viso 13 įstatymų projektų paketas), kuria siekiama bent 6 mėnesiais paspartinti statybos procesus ir sumažinti perteklinį statybų reguliavimą. Valstybė ir visuomenė bus įtraukiama į konceptualių projekto sprendinių vertinimą, tuo tarpu didesnė atsakomybė dėl techninių sprendinių įgyvendinimo atiteks atestuotiems ekspertams ir rinkos dalyviams. Paprasčiau bus išduodami statybos leidimai mažiau rizikingoms statinių grupėms, išgryninta aiškesnė tikrinančių institucijų ir savivaldybių kompetencija, mažės projektavimo etapų skaičius, konkretizuojami 100 proc. baigtumo reikalavimai, detalizuojami architektūros kokybės kriterijai, bus pasitelkiama daugiau skaitmenizuotų statybos proceso sprendimų ir atliekami įvairūs kiti pakeitimai. Vyriausybei pritarus, ši reforma yra pateikiama Seimo nagrinėjimui.
Vyriausybė pritarė Investicijų, Pelno mokesčio ir Žemės įstatymų pakeitimo projektams, kuriais gerinama naujų verslo investicijų pritraukimo į Lietuvą aplinka. Stambiu investiciniu projektu, kuriam galiotų pelno mokesčio lengvatos, būtų laikomos ir kapitalui imlios bei bent 20 aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų sukuriančios investicijos (aktualu Pramonės 4.0 šakoms). Taip pat, pakeitimai numato valstybės galimybę rezervuoti stambius (didesnius nei 20 hektarų) valstybinės žemės plotus bei juos iš anksto pertvarkyti į investicinius sklypus, siekiant pritraukti stambius pramoninius investuotojus. Šiems siūlymams turės pritarti Seimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu jau yra sudariusi sutartis su 11 stambių projektų bei derina 1 sutartį, pagal kurias Lietuvoje būtų investuota 1,1 mlrd. Eurų ir sukurta apie 3 750 darbo vietų.
Partijų naujienos
Naujausi „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktų apklausų duomenys rodo, jog populiariausia partija šalyje išlieka Lietuvos socialdemokratų partija, kuri Seimo rinkimuose surinktų 18,8 proc. balsų (lyginant su liepos mėn. -0,3 p.p.). Antra liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų partija su 11,3 proc. (+1,4 p.p.) balsų, treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,3 proc. balsų (-0,5 p.p.). Ketvirta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 5,5 proc. (-2,1 p.p.), o penkti – Liberalų sąjūdis 4,4 proc. (+0,1 p.p.).
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija patvirtino Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į 2024 m. gegužę vyksiančius Prezidento rinkimus. Po premjerės apsisprendimo kiti 23 partijos skyrių iškelti kandidatai atsisakė galimybės dalyvauti vidiniuose partijos remiamo kandidato rinkimuose.
Kitos naujienos
LRT generaline direktore penkerių metai kadencijai, surinkusi 7 tarybos narių balsus (iš 12), perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Mantas Martišius gavo 5 balsus, Aldaras Stonys – nė vieno.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad koronaviruso pandemijos valdymo metu galioję su galimybių paso turėjimu susiję ribojimai asmenims ir ūkinei veiklai neprieštaravo Konstitucijai.
DAUGIAU APŽVALGŲ
2018-10-05Spalio 1-5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-09-28Rugsėjo 24 - 28 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-09-20Rugsėjo 17-21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-09-14Rugsėjo 10 - 14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-09-07Rugsėjo 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-08-31Rugpjūčio 27-31 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-08-24Rugpjūčio 20-24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
2018-07-27Liepos 23-27 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!