Lex Lietuva | Gruodžio 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Spalio 23 – 27 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo nariai registravo dar 20 naujų pasiūlymų didinti 2024 m. valstybės biudžeto išlaidas, o 11 Seimo komitetų (iš 16) jau pateikė savo vertinamąsias išvadas, kurios bus teikiamos pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolė (VK) ir Lietuvos bankas (LB) Seimui pateikė išvadas dėl 2024 m. valstybės biudžeto projekto. VK pastebėjo, jog Lietuva yra tarp nedaugelio eurozonos valstybių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. Dėl to ekonomika bus skatinama stipriau nei šiais metais, tačiau VK pastebi riziką, jog prisiimant ilgalaikius išlaidų įsipareigojimus ir jiems nesuradus naujų papildomų tvarių pajamų šaltinių – bus susidurta su fiskalinės drausmės rizikomis 2025-2026 m. laikotarpiu. Tuo tarpu, LB pastebi, jog 2024 m. biudžeto projektas nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu, nors ir naujos biudžeto išlaidos lems pastebimą 0,7 proc. p. didesnę infliaciją. Abi institucijos mano, jog biudžete sudarytas planuojamų pajamų yra pagrįstas, tačiau LB įžvelgia riziką nesurinkti maždaug 150 mln. Eur pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Abi institucijos atkreipia dėmesį į didėsiančią valstybės skolą, nors tai nekenks einamajam valstybės mokumui, tačiau siekiant ilgalaikio tvarumo siūlo atšaukti dar pandemijos metu įvestas išskirtinių aplinkybių Lietuvoje taikymą, kurios leidžia lanksčiau vertinti fiskalinės drausmės taisyklės.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė registravo naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio pasiūlymą. Gyvenamosios paskirties būstui savivaldybių tarybos galėtų nustatyti 0,05–0,5 proc. siekiantį tarifą, paliekant galioti lengvatą pirmajam būstui, apmokestinant tik 1,5 karto viršijantį savivaldybės NT medianinės vertės skirtumą. Komercinės paskirties NT tarifai būtų 0,5-3 proc. rėžyje, o apleistam ir neprižiūrimam NT – 0,5-4 proc. intervale. Be šio pasiūlymo yra registruoti dar aštuoni kiti Seimo narių pasiūlymai, siūlantys koreguoti NT mokesčio tarifus, lengvatas ir išimtis. M. Lingė nėra tikras, ar NT mokestį pavyks priimti dar šią Seimo rudens sesiją, kadangi šiam klausimui sudėtinga sutelkti bendrą politinę paramą, o koalicija šiuo klausimu – nėra vieninga.

Seimas pritarė Vyriausybės sprendimui siūlyti Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūras į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai pritarus, naujasis teisėjas pakeis kadenciją baigiantį teisėją Egidijų Kūrį.

Seimas, atsižvelgdamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą, sudarė 7 Seimo narių tyrimo komisiją, kuri iki lapkričio 7 d. nagrinės Seimo nario Petro Gražulio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis P. Gražulis 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose viešai niekino ir tyčiojosi iš LGBT+ bendruomenės narių seksualinės orientacijos. Komisijai vadovaus Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Vyriausybės naujienos

Europos Komisijai (EK) pateikė dalinai teigiamą „Naujos kartos Lietuva“ (RRF) plano keitimo vertinimą. Bendra plano vertė nuo 2,1 mlrd. eurų turėtų padidėti iki 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Beveik visos papildomai suderėtos investicijos verslą pasieks paskolų forma (per finansines priemones), suteikiant galimybes įsidiegti atsinaujinančius energijos išteklius, „žalinti“ ir efektyvinti pramonės procesus bei plėsti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumus. Be kita ko, šis vertinimas atskleidžia, jog Lietuva EK prašo pakoreguoti daugiau nei pusės (44 iš 87) RRF plano priemonių įgyvendinimo apimtis, terminus ar logiką. Taip pat, EK nepritaria Lietuvos prašymams iki 2025 m. pradžios nukelti 4 rodiklių įgyvendinimo datas, susijusių su Seime svarstomais mokesčių reformos klausimais. Vyriausybė susidariusią situaciją dėl šio EK vertinimo numato aptarti spalio 30 d. (pirmadienį) Vyriausybės pasitarime, tačiau pasitarimo protokolinis projektas jau indikuoja, jog Lietuva nebesinaudos galimybe bandyti pagrįsti šių 4 rodiklių atidėjimo svarbos, todėl neišvengiamai Lietuvai bus pritaikytos RRF dotacijų dalies mažinimo sankcijos. Panaši situacija dėl dviejų laiku neįgyvendintų rodiklių yra susidariusi ir dabar – 2023 m. spalio 28 d. baigsis 6 mėn. terminas per kurį Vyriausybė turėjo pateikti papildomus paaiškinimus EK dėl anksčiau įšaldytų 26 mln. eurų RRF lėšų išmokėjimo. Per keturias savaites po šio EK vertinimo paskelbimo, savo verdiktą turi paskelbti Tarybos komitetai, jeigu sprendimas bus teigiamas – Lietuva turėtų gauti 150 mln. Eur vertės avansinį mokėjimą investicijoms įgyvendinti. 

Kitos naujienos

Valstybės kontrolė, atlikusi pastarojo penkmečio Lietuvos elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą, konstatavo, jog atsinaujinančių energijos išteklių plėtra šalyje vyko per lėtai, 2025 m. planuojama sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įvyks ne pilna apimtimi, o elektros rinkos liberalizacija turėjo trūkumų, susijusių su vartotojų interesų užtikrinimu.

Augant valstybės saugumo ir gynybos išlaidų poreikiams (2024 m. biudžeto projekte tai 4-oji pagal dydį išlaidų eilutė, sudaranti 2,156 mlrd. Eur arba 10,5 proc. visų biudžeto išlaidų), viešojoje erdvėje suintensyvėjo diskusijos dėl naujo gynybos mokesčio. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir Prezidentūra yra linkę svarstyti įvairias apmokestinimo alternatyvas, tačiau kaip pagrindinę opciją įvardina pelno mokesčio didinimą. Tuo tarpu Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas siūlo gynybos poreikiams skolintis papildomai, tačiau finansų ministrė G. Skaistė teigia tam nematanti jokių galimybių.

Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu tapo Fortunatas Dirginčius, turintis virš 25 metų patirties finansų sektoriuje, dirbant ir vadovaujant kredito įstaigoms ir FinTech įmonėms.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) artimiausius penkerius metus vadovaus Audronė Mikalauskienė, kuri VMVT dirba nuo 2007 m., o nuo 2021 m. buvo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.