Kovo 12 – 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Vietoj pasitraukusio Justo Džiugelio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke paskirta Paulė Kuzmickienė. Be to, Seimo narė A. Bilotaitė išeina iš Aplinkos apsaugos komiteto (lieka 8 nariai) ir vietoj P. Kuzmickienės pereina dirbti į Sveikatos reikalų komitetą. Seimo narys D. Kreivys išeina iš Biudžeto ir finansų komitete (lieka 12 narių) ir pereina dirbti į Švietimo ir mokslo komitetą (bus 12 narių).

Seimas patvirtino pavasario sesijos darbų programą, kurią sudaro per 430 įstatymų projektų (be lydimųjų dokumentų). Seimas šį pavasarį didžiausią dėmesį sutelks į tęsiamą Lietuvos kariuomenės visokeriopų pajėgumų stiprinimą ir šauktinių reformą, kurs tvirtesnius pagrindus gynybos pramonės ekosistemai Lietuvoje susiformuoti, stiprins šalies kibernetinį saugumą, spręs civilinės saugos ir slėptuvių klausimus, gerins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, svarstys ženklius azartinių lošimų rinkos reglamentavimo pokyčius, tobulins finansines paskatas pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms, sieks dažninti elektros ir dujų tarifų buitiniams vartotojams perskaičiavimo tvarką, atnaujins Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pagal Konstitucinio teismo išvadą nustatys svarbias priežastis dėl kurių būtų galima išsiimti dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų, mažins šešėlinio darbo rinkos formavimosi prielaidas, sieks sukontroliuoti migracijos srautus, stiprins vaikų teisių apsaugą, sugriežtins fluorintų dujų kontrolės tvarką, reformuos kultūros politikos organizavimo pagrindus, griežtins reikalavimus pavežėjams, kurs naują vientisą sporto sistemos ir politikos modelį, reglamentuos kriptoturto licencijavimo ir šios rinkos priežiūros tvarką, priims trimetį akcizų planą, bandys persvarstyti mokestines lengvatas ir kitas specialiąsias apmokestinimo sąlygas.

Seimas atmetė Prezidento veto ir įteisino naktinių optinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria yra kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) su prašymu priimti Europos Sąjungos (ES) lygmens sprendimą uždraudžiantį rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importą į ES. Taip pat, EK prašoma įvertinti galimybes drausti maisto produktų importą iš šių valstybių ir taikyti intervencinę perteklinių Ukrainos grūdų supirkimo sistemą, siekiant palaikyti kainas grūdų rinkoje.

Vyriausybės naujienos

Rinkoje augant gyvenamojo būsto ir jo nuomos kainoms Aplinkos ir Finansų ministerijos pradėjo svarstyti apie valstybės intervencijos galimybes, siekiant padidinti būsto nuomos prieinamumą ir saugumą. Vienas iš svarstomų pasiūlymų – nemokamai suteikti vystytojams valstybinės žemės sklypus ir sudaryti ilgalaikius reguliuojamus nuomos kainos susitarimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir EK teiks nacionalinį Europos skaitmeninio dešimtmečio planą. Plano projekte išdėstytas Lietuvos situacijos status quo ir pristatyti planuojami veiksmai, priemonės ir rodikliai iki 2030-ųjų, siekiant realizuoti skaitmeninę transformaciją. Lietuva skaitmeniniams įgūdžiams yra suplanavusi skirti 557,4 mln. Eur, skaitmeninei infrastruktūrai plėtoti – 101,4 mln. Eur, įmonių skaitmeninei transformacijai – 309,5 mln. Eur, o  viešųjų paslaugų skaitmenizavimui – 520,6 mln. Eur.

Užsienio reikalų ministerija patvirtino, jog Baltarusija nustatė draudimą importuoti iš Lietuvos (nepriklausomai nuo prekės kilmės šalies)  maisto produktus, transporto priemonių dalis, padangas, alkoholinius gėrimus, statybos gaminius, buitinę techniką ir kitas prekes.

Kitos naujienos

Lietuvos bankas atlikęs gynybos finansavimo poreikių vertinimą konstatavo, jog nuolatinės kariuomenės išlaidos turėtų būti finansuojamos papildomomis iš mokesčių surinktomis pajamomis, tuo tarpu vienkartiniai ir investiciniai gynybos projektai – galėtų būti dengiami iš skolintų lėšų. Taip pat atliko modeliavimą, rodantį, jog turto ir vartojimo mokesčių padidinimas (pavyzdžiui, NT mokestis, PVM) turėtų neigiamą, bet mažesni poveikį šalies ekonominiam augimui, tuo tarpu darbo ir pajamų bei pelno mokesčių kėlimas nulemtų didesnius BVP sumažėjimus iki 2030 m. Papildomai Lietuvos bankas siūlo sumažinti PVM atotrūkį ir koreguoti šiuo metu galiojančias mokestines lengvatas.