Lex Lietuva | Gegužės 20 – 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 17 – 21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Priimtas Gynybos fondo įstatymas ir jį lydinčių mokestinių pakeitimų paketas. Kaip ir siūlė Vyriausybė – pelno mokestis didės 1 proc. p. (iki 16 proc. ir 6 proc. mažoms įmonėms), atsisakyta pelno mokesčių lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams, o išlaidų transporto priemonėms atskaitos lubos susietos su taršos lygiu. Taip pat, priimtas trimetis akcizų alkoholiui ir tabakui planas – svarstymų metu Seimo nariai dar papildomai padidino tarifus etilo alkoholiui ir e. cigaretėms. Degalų ir kitų iškastinio kuro rūšių atveju – Seimo narių iniciatyva kitiems metams 25 Eur sumažinti naujai įsigaliosiantys CO2 dedamosios tarifai. Be to, buvo nepritarta Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, susijusiems su verslo liudijimo apmokestinamų ribų keitimu. Taip pat, bus galima išleisti gynybos obligacijos, o civilinei saugai vystyti iš savivaldybių biudžetų bus skiriami po 25 mln. Eur kasmet, kadangi Seimas atmetė papildomą iniciatyvą 2025 m. iš savivaldybių paimti papildomus 60 mln. Eur. Seime priimtų pakeitimų poveikis: 2025 m. į gynybos biudžetą bus surinkta 259 mln. Eur (-39 mln. Eur nei Vyriausybės siūlytas paketas), 2026 m. – 421 mln. Eur (-4 mln. Eur nuo plano) ir 437 mln. Eur 2027 m. (-7 mln. Eur).

Seimas dar vieneriems metams pratęsė Bankų solidarumo įnašą. Skaičiuojama, jog 2025 m. iš šio mokesčio bus surinkta 50-70 mln. Eur, kurie bus skirti gynybos reikmėms.

Seimas priėmė Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisas, kuriomis perkeliamos Europos Sąjungos „Fit For 55“ teisėkūros paketo nuostatos. Sugriežtinta fluorintų dujų naudojimo tvarka, reikalavimai stacionariems kuro deginimo įrenginiams ir orlaivių naudotojams, o jūrinis ir kelių transportas bei pastatų sektorius bus įtraukiami į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Po šių pakeitimų bus surinkta daugiau pajamų, kurios toliau bus perskirstomos per Klimato kaitos programą, Modernizavimo fondą, Inovacijų fondą.

Seimas paskyrė Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu. Pareigas jis eiti pradės nuo liepos 24 d. Naujasis vadas prioritetu įvardina esamų darbų tęstinumą ir prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.

Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas pataisas, kuriomis sugriežtinta į Lietuvą dirbti atvykstančių asmenų kontrolė (kvotos), nustatyti papildomi reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms ir numatytos mažiau lanksčios užsieniečių Lietuvoje darbo ir gyvenimo leidimų kontrolės procedūros.

Seimas priėmė Kultūros ministerijos inicijuotą naują Kultūros politikos pagrindų įstatymą. Kultūra įtvirtinta kaip horizontali vertybė, besiremianti pagarba žmogaus kūrybai, kultūros prieinamumu, tarptautiškumu ir savitumu. Taip pat didės dėmesys bendradarbiavimui ir kultūros politikos ryšių stiprinimui su visomis viešosios politikos sritimis. Prioritetas – kultūros paslaugų prieinamumo ir pasiekiamumo gyventojams didinimas.

Darbo ir Regionų partijos nusprendė nesijungti. Iš Darbo partijos frakcijos Seime pasitraukė V. Valkiūnas, kas lėmė šios frakcijos iširimą, kadangi minimaliai frakciją turi sudaryti 7 nariai. Tuo tarpu, Seime buvo įkurta Regionų frakcija, kurios pirmininku tapo J. Pinskus ir ją sudarys 7 nariai.

Į Europos Parlamentą išrinktą Seimo narį A. Verygą nuo liepos mėn. vidurio pakeis ekonomistė Jekaterina Rojaka, kuri šiuo metu užima CreditInfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės pareigas, yra buvusi Ekonomikos ir inovacijų viceministre. Nors į Seimą ji patenka pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą – J. Rojaka jungsis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos.

Vyriausybės naujienos

Premjerė Prezidentui pateikė dviejų ministrų kandidatūras. Švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma skirti Seimo narę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas užimtų šios ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas.

Trišalės tarybos formate darbdaviai ir profsąjungos nerado kompromiso dėl MMA dydžio 2025 metams. Neturint bendros išvados – Vyriausybei teks vienašalė atsakomybė pateikti siūlymą tolimesnėms deryboms.

Vyriausybės sprendimu – Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą su prašymu įvertinti, ar Europos Komisija neviršijo jai reglamentu suteiktų įgaliojimų, kadangi Lietuvai buvo pritaikyta 8,7 mln. Eur sankcija dėl neįgyvendintų RRF plano rodiklių, susijusių su mokesčių reforma.

Kitos naujienos

Socialdemokratų partija patvirtino savo kandidatų sąrašą 2024 m. Seimo rinkimams. Partiją ves į Europos Parlamentą išrinkta V. Blinkevičiūtė. Antrasis sąraše – G. Paluckas, trečia – į politiką nusprendusi pasukti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė, ketvirtas – J. Olekas, penkta – R. Budbergytė. Žemiau rikiuojasi kiti socialdemokratų Seimo nariai ir aukštas pareigas savivaldybėse užimantys asmenys. 11 reitingo numeriu su partija į Seimą kandidatuos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Iš 18 partijos merų savivaldybėse – į Seimą kandidatuoja vos vienas, o paskutiniuoju, 141 numeriu įtrauktas Jonavos meras M. Sinkevičius. Prezidentas G. Nausėda teigia, jog G. Paluckas būtų tinkamas užimti Premjero poziciją.

Vyriausioji rinkimų komisiją pristatė atliktos internetinio balsavimo galimybių studijos išvadas. Konstatuota, jog internetinis balsavimas Lietuvoje sukurtų daugiau rizikų nei naudų iki kol nebus sumažintos socialinės (geopolitinės grėsmės, nepasitikėjimas, dezinformacija) ir technologinės (duomenų apsauga, jų nutekėjimas ir pakeitimas) rizikos.

Nuo 2024 m. spalio 2 d. Nyderlandų premjeras Mark Rutte bus naujasis NATO generalinis sekretorius. Pareigose jis pakeis dabartinį NATO vadovą Jens Stoltenberg.

Europos Komisija pateikė kasmetines Semestro ciklo rekomendacijas Lietuvai. Siūloma atidžiau įvertinti viešųjų paslaugų finansavimo tvarumą, dar kartą atkreiptas dėmesys į žemą nekilnojamo turto, kapitalo ir transporto priemonių mokestinę bazę, poreikį stiprinti sveikatos apsaugos sistemą, mažinti regioninius skirtumus, didinti senatvės pensijų tvarumą, gerinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir skatinti investicijas į MTEPI.

Vilniuje įvyko 21-oji Tarptautinė antikorupcijos konferencija, subūrusi politikos, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus, akademinio pasaulio atstovus iš daugiau nei 140 pasaulio valstybių.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.