Spalio 14 – 18 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas priėmė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko inicijuotus pakeitimus, kuriais nuo 2025 m. vasario 1 d. būsto paskolų turėtojams bus suteikta galimybė paprastai gauti paskolos refinansavimo pasiūlymą.

Seimui perkėlus dalį Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio nuostatų – ateityje skaičiuojant MMA dydį pagal formulę Lietuvoje turės būti atsižvelgiama į papildomą kriterijų dėl žmonių perkamosios galios pokyčių (pragyvenimo išlaidas).

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė parengė ir Seimo svarstymams pateikė 2025 m. valstybės biudžetų projektus. Suinteresuotos šalys pasiūlymus 2025 m. biudžetui gali teikti iki lapkričio 10 d., kuriuos Seimo komitetai turėtų baigti svarstyti iki lapkričio 18 d. Bendros kitų metų biudžeto išlaidos pasieks 23 mlrd. Eur (+2,4 mlrd. Eur, lyginant su 2024 m.), o pajamos – beveik 18 mlrd. Eur (+1 mlrd. Eur lyginant su 2024 m.). Biudžeto deficitas 2025 m. sudarys -3 proc. BVP, todėl erdvės papildomiems pasiūlymams yra minimaliai. Reikšmingai augs savivaldybių biudžetai (iki 6,67 mlrd. Eur, +832 mln. Eur arba 14,2 proc.). Du trečdaliai biudžeto skiriami socialinės apsaugos ir sveikatos reikmėms bei švietimui – į šias tris sritis iš esmės yra nukreipiamas ir visas šių metų biudžeto prieaugis. Pavyzdžiui, pensijų didinimui skiriami papildomi 616 mln. Eur (+12,7 proc., vidutiniškai po +81 Eur / 1 asm.), o socialinių išmokų indeksavimui ir kitoms priemokoms +487 mln. Eur. Papildomi 394 mln. Eur švietimo ir mokslo sektorių darbuotojų atlyginimams, o 230 mln. Eur – medikų ir 105 mln. Eur – statutiniams bei viešojo sektoriaus atstovų atlyginimams. Gynybai skiriamos lėšos 2025 m. turėtų siekti 2,58 mlrd. Eur arba 3,03 proc. BVP. Kelių sektoriui 2025 m. turėtų būti skirtas 784 mln. Eur finansavimas (įskaitant karinio mobilumo ir ES fondų lėšas). Kartu su 2025 m. biudžeto projektu numatoma atidėti elektroninės kelių rinkliavos sistemos įsigaliojimo datą iki 2026 m. sausio 1 d. (buvo 2025 m. liepos 1 d.). Taip pat, pat nuo 2025 m. antrosios metų pusės bus kuriamas naujas „Infrastruktūros fondas“. Į fondą valstybė ir „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ per 3 metus įneš 300 mln. Eur, kurie tikimasi iki 2027 m. pritrauks virš 700 mln. Eur privačių bei institucinių investicijų į stambius infrastruktūros ir energetikos projektus. Iki lapkričio 7 d. savo išvadas biudžeto projektui turės pateikti Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė.

Vyriausybės sprendimu už 8,3 mln. Eur bus pradėti keli ilgalaikiai Lietuvos socialinės raidos bei gimstamumo ir šeimos tyrimai, siekiant detaliau stebėti šalies demografiją bei ją lemiančius socialinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius. Gimstamumo ir šeimos tyrimas vyks kas trejus metus, o ilgalaikiai socialiniai duomenys bus renkami kiekvieną ketvirtį, ketverius metus iš eilės.

Rinkimų naujienos

Seimo rinkimuose balsavo 1,217 mln. piliečių (aktyvumas 52,04 proc. t.y. +4,24 proc. p. nei 2020 m. Seimo rinkimuose). 1-ąjį rinkimų turą de facto laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, surinkusi per 19 % balsų (18 mandatų). Antroje vietoje – dabartinė valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai surinkę beveik 18 % balsų (17 mandatų). Prieš pat rinkimus įkurta partija „Nemuno Aušra“ užėmė trečiąją vietą, surinkusi beveik 15 % balsų (14 mandatų). Ketvirtoje vietoje – 9,24 % balsų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (8 mandatai), penktoje – Liberalų sąjūdis (7,7 %, 7 mandatai), šeštoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,02 %, 6 mandatai). Devynios dalyvavusios partijos neperžengė 5 % rinkiminio barjero, įskaitant šiuo metu valdančiosios koalicijos sudėtyje esančią Laisvės partiją.

Vienmandatėse apygardose I-ajame ture išrinkti 8 Seimo nariai (iš 71). Būsimos koalicijos dėlionės labai priklausys nuo spalio 27 d. vyksiančio II-ojo rinkimų turo rezultatų, kuriame bus varžomasi dėl likusių 63 mandatų. Socialdemokratai, kartu su „Vardan Lietuvos“, jau sutarė dėl palaikymo II-jame rinkimų ture ir tikėtina, įtraukiant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – kartu sieks formuoti centro-kairės koaliciją. Daugiausiai kandidatų II-jame ture turi: Lietuvos socialdemokratų partija (37); Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (33); „Nemuno Aušra“ (13); Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjunga (po 10); Liberalų sąjūdis (9); Kiti (15).

Kitos naujienos

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu antrajai ketverių metų kadencijai perrinktas Andrius Romanovskis.

Mokestinių ginčų komisijos pirmininkės pareigas pradėjo eiti Vilma Vildžiūnaitė, kuri šioje komisijoje dirba nuo 2017 m. bei turi 15 metų su mokesčiais susijusių temų dėstymo patirties Mykolo Romerio universitete.

Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu tapo Jurijus Kornijenko, kuris pastaruoju metu vadovavo Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.