Lex Lietuva | Balandžio 8 – 12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Lapkričio 11 – 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Prisiekė 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Seimo pirmininku išrinktas demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Slapto balsavimo metu jį palaikė 107 Seimo nariai. Seimo pirmininko pavaduotojais išrinkti ir Seimo valdybą sudarys socialdemokratai J. Olekas, O. Leiputė, R. Budbergytė, „Nemuno aušros“ atstovė A. Širinskienė, konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, liberalė V. Čmilytė-Nielsen.

Septynių naujo Seimo frakcijų lyderių paskyrimai: Socialdemokratų – Remigijus Motuzas (ir 6 pavaduotojai); „Nemuno aušra“ – Remigijus Žemaitaitis (ir 2 pavaduotojai); „Vardan Lietuvos“ – Linas Kukuraitis (ir 2 pavaduotojai); Konservatorių – Mindaugas Lingė (ir 3 pavaduotojai); Liberalų sąjūdžio – V. Čmilytė-Nielsen (ir 2 pavaduotojai); Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Aušrinė Norkienė (ir 1 pavaduotojas). Įkurta ir mišrių Seimo narių grupė – jos seniūnas bus Viktoras Fiodorovas.

Trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (iš viso frakcijoje bus 11 narių).

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė 2025 m. biudžeto projektą ir grąžino toliau jį nagrinėti Vyriausybei. Komitetas iš esmės nepritarė visiems Seimo narių registruotiems pasiūlymams, išskyrus Liudo Jonaičio siūlymą dėl galimybės valstybei skolintis aplinkkelių ir tiltų statybos projektams. Komitetų pateiktų išvadų atveju – beveik visais atvejais buvo pasiūlyta apsispręsti Vyriausybei arba nepritarti, išskyrus keletą nedidelių perskirstymų viešojo administravimo subjektams.

Nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buv. Invega) suteiktas Nacionalinio plėtros banko statusas. Tikimasi, jog rinkai bus sudaryta efektyvesnė prieiga prie kapitalo, užtikrinant investicijas valstybei reikšmingose srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ar neoptimalus.

Seimas priėmė azartinių lošimų reklamos ir rėmimo galimybių ribojimus. Iki 2027 m. pab. numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, sumažinant reklamos medijose intensyvumą ir dažnį, o nuo 2028 m. – įsigalios draudimas lošimus organizuojančios bendrovėms viešinti bet kokią informaciją apie jų veiklą, įskaitant viešų renginių ir fizinių ar juridinių asmenų rėmimą.

Seimas pritarė Energetikos ministerijos siūlymui nuo 2025 m. gegužės 1 d. drausti galinguose atsinaujinančios energijos gamybos bei kaupimo įrenginiuose naudoti techninę valdymo įrangą iš grėsmę Lietuvai keliančių šalių (iš esmės Kinijos). Jau veikiančių įrenginių atveju – valdymo programinė įranga turės būti pakeista iki 2026 m. gegužės mėnesio.

Į nacionalinę teisę perkelti ES lygmens reikalavimai pagal kuriuos nuo 2025 m. balandžio 9 d. visi mokėjimai Lietuvoje bus „momentiniai“. Taip pat, tai reiškia, kad mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos turės prisijungti prie mokėjimo sistemų (TARGET / CENTROLink) bei prevenciškai jos turės pasirengti veiklos nutraukimo rizikos suvaldymo planus.

Vyriausybės naujienos

Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė Prezidentui grąžino Vyriausybės įgaliojimus. Vyriausybė toliau laikinai tęs darbą (tikėtina iki gruodžio I pusės). Prezidentas jau kitą savaitę planuoja oficialiai Seimui pateikti naujojo premjero G. Palucko kandidatūrą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė jau atsistatydino iš Vyriausybės, kadangi ji eis Seimo vicepirmininkės pareigas. Ją ministerijoje laikinai pavaduos Finansų ministrė G. Skaistė.

Toliau ryškėja preliminarūs būsimosios Vyriausybės kontūrai. Prezidentas naujajai koalicijai yra linkęs pasiūlyti savo kandidatus į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrus. Taip pat, Prezidentas tikina nepatvirtinsiąs „Nemuno aušros“ keliamų kandidatų į ministrus, jeigu jie yra partijos nariai t.y. šiai partijai apribojama galimybė teikti tik sektorinių profesionalų kandidatūras. Tuo tarpu, Socialdemokratų partija preliminariai ketina Švietimo, mokslo ir sporto ministre siūlyti Seimo narę Ramintą Popovienę, o Sveikatos apsaugos ministru – buvusį ilgametį Antakalnio poliklinikos, o šiuo metu Vilniaus rajono centrinės poliklinikos direktorių – Evaldą Navicką.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė teisės aktų projektų paketą, kuriais Lietuvoje būtų įteisinti nauji tabako pakaitalai – nikotino maišeliai (pagalvėlės).

Vyriausybės sprendimu visos krovininės transporto priemonės, norinčios kirsti Lietuvos išorinę ES sieną – privalės iš anksto registruotis į elektroninę eilę.

Kitos naujienos

Lietuvos bankas įvertino 2025 m. biudžeto projektą. Biudžetu bus formuojama anticiklinė fiskalinė politika ir skatinamas ekonomikos aktyvumas, nekeliant rizikos pasitikėjimui viešųjų finansų sistema. Biudžeto pakeitimai labiausiai padidins mažesnes pajamas gaunančių ir pažeidžiamų gyventojų finansinį atsparumą, o biudžeto poveikis kainoms ir infliacijai trumpuoju laikotarpiu bus minimalus. Įžvelgiamos ir kelios rizikos, kadangi palikta mažai fiskalinės erdvės artimiausiais metais reaguoti į nenumatytus iššūkius ir šokus, o mokesčių surinkimo atveju – yra modeliuojama rizika 2025 m. nesurinkti apie 60-70 mln. Eur planuojamo PVM ir 20-30 mln. Eur planuojamo GPM.

Regionu partija nusprendė iš partijos pašalinti buvusį pirmininką J. Pinskų, o Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė pati nutraukė narystę partijoje. Taip pat, partija nusprendė atlikti vidaus finansinį auditą ir kreiptis į teisėsaugą dėl galimo neteisėto partijos lėšų naudojimo rinkimų kampanijos metu. Laikinuoju partijos vadovu paskirtas Vytautas Kamblevičius.

Lietuvos švietimo taryba būsimajai Vyriausybei siūlo išlaikyti politinį partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Papildomai akcentuojamas poreikis sutelkti dėmesį į skaitmeninio raštingumo didinimą ne tik mokyklose, bet ir universitetuose bei kolegijose, tęsti pagalbą socialiai jautrioms grupėms visuose švietimo lygmenyse, suteikti tikslinį finansavimą aukštos kvalifikacijos kompetencijų tobulinimui ar perkvalifikavimui bei toliau reguliariai investuoti į MTEP veiklą.

Lietuvos bankas kuria bei viešajam sektoriui ir finansų rinkos dalyviams planuoja pasiūlyti tiesioginę įmokų ir mokesčių surinkimo paslaugą, kuri suteiktų galimybę apdoroti finansinius mokėjimus be tarpininkų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!