Lex Lietuva | Vasario 27 - kovo 3 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 5 - 9 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Trečiadienį po sunkios ligos mirė žurnalistas, Seimo narys, konservatorius Rokas Žilinskas. Per tris pastarąsias kadencijas Seime jis dirbo Ekonomikos, Europos reikalų, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetuose, ėjo Atominės energetikos komisijos pirmininko pareigas, priklausė Energetikos, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos, Priklausomybių prevencijos komisijoms. Kadangi R. Žilinskas buvo išrinktas pagal TS-LKD partijos sąrašą, jo vietą turėtų užimti pirmasis už brūkšnio likęs apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Filosofijos ir logikos katedros dėstytojas Andrius Navickas.

Seimas pritarė Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadai pradėti apkaltos procesą Seimo nariui, socialdemokratui Mindaugui Basčiui. Seimo specialioji tyrimo komisija savo išvadoje konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją bei nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, neprieštarauja Konstitucijai.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos teikimui, kuriuo pasiūlyta komiteto pirmininko pavaduotoju vietoj LSDP frakcijos seniūno Andriaus Palionio skirti LSDP frakcijos narį Algirdą Butkevičių. Šią kandidatūrą balsavimu dar turės patvirtinti Seimas.

Prokuratūra pateikė praplėstus įtarimus buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Jis įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27 100 eurų kyšį. Už dalį šios sumos padaryta nuolaidų už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Teigiama, kyšiu galėjo būti siekiama padarytu įtaką priimant Vartojimo kredito ir Pelno mokesčio įstatymų pataisas, svarstant Seimo nutarimą dėl kelio „Vilnius – Utena“ rekonstrukcijos bei kitus sprendimus.

Teisėkūros naujienos

Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame apžvelgė padėtį Lietuvoje, vidaus bei užsienio politiką. Pranešimą Prezidentė pradėjo išreikšdama poreikį įgyvendinti strateginę valstybės valdomų įmonių reformą, bei kritikuodama stringančią urėdijų pertvarką ir nejudančia švietimo sistemos reformą. Prezidentė akcentavo poreikį griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą, korupciją ir kitus mokestinius nusikaltimus, tuo pačiu teigiamai atsiliepė kalbėdama apie nacionalinį saugumą. Lietuvos pastangos stiprinant krašto apsaugą sulaukė didelio palaikymo iš sąjungininkų. Geopolitinė padėtis verčia visą Europą imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą, todėl Prezidentė skatino ir toliau stiprinti krašto apsaugą. Baigdama savo kalbą, Prezidentė linkėjo kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią galėtų pajausti kiekvienas gyventojas.

Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus. Jame numatytos aštuonių rūšių darbo sutartys, įtvirtinta galimybė dirbti daugiau viršvalandžių, numatyta paprastesnė darbuotojų atleidimo tvarka ir trumpesni atleidimo terminai. Naujajame Darbo kodekse numatyta kita atostogų skaičiavimo tvarka – jos bus skaičiuojamos darbo dienomis, o ne kalendorinėmis dienomis kaip buvo iki šiol. Pataisomis sustiprinamas Darbo tarybų vaidmuo, taip pat išplečiama Trišalė taryba.

Vyriausybės naujienos

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos dydžio ir nuo tokio vengimo būdo. Kartu siūloma taikyti vienodas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas nepriklausomai nuo to ar mokesčių mokėtojas pateikė klaidingus duomenis, ar duomenų nepateikė apskritai. Siūloma, kad už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, už deklaracijos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 1900 eurų būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė. Kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 19000 eurų ar veikiama organizuotoje grupėje, būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Vyriausybėje vėl sugrįžta prie jau kelis metus derinamo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo projekto. Tikėtina, kad šį kartą Vyriausybėje rastas sutarimas ir artimiausiomis savaitėmis jis bus perduotas Seimui. Projektu bus įgyvendinama nemažai EBPO reikalavimų, stiprinama strateginių įmonių kontrolė ir didinamas valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumas. Įstatymo projekte nacionaliniam saugumui svarbios įmonės skirstomos į tris kategorijas ir įvardijami penki strateginiai ūkio sektoriai – energetika, transportas, IT, telekomunikacijos ir finansai. Patobulintas įstatymas leis valstybei šiuose sektoriuose veikiančias bendroves prižiūrėti akyliau nei kitus verslo subjektus. Įstatyme numatyti papildomi investuotojų, kurie ateina į Lietuvos strategines įmones, patikros mechanizmai. Projekte įtvirtinama speciali vyriausybinė komisija, kuriai bus suteikti įgaliojimai tikrinti ir vertinti stambius įmonių sudaromus sandorius.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!