Rugsėjo 19 - 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 111, susilaikė devyni parlamentarai. Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. Eur, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. Eur, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį. Lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė svarsto mokesčių atidėjimą sunkumų patiriančioms įmonėms. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti. Finansų ministrė Gintarė Skaistė kiek anksčiau pranešė, kad verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10% sąnaudų.

Nuo kitų metų minimali mėnesio alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kils apie 15–16%. MMA pasieks 840 Eur, o NPD – 625 Eur. Tokiems Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų pasiūlymams trečiadienį pritarė Vyriausybė. M. Navickienė informavo, kad su pasiūlymu minimalią algą kitąmet didinti iki 840 Eur kitą savaitę dar kartą oficialiai kreipsis į Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijančią Trišalę tarybą, tikėdamasi, jog socialiniai partneriai pritars šiam „kompromisiniam pasiūlymui“. Galutinį sprendimą dėl MMA Vyriausybė priims spalį, kai bus svarstomas šiuo metu vis dar rengiamas kitų metų biudžeto projektas. Sprendimą dėl NPD vėliau rudenį dar turės tvirtinti Seimas, tuo metu dėl MMA pakaks Vyriausybės nutarimo.

Rinkimų naujienos

Naujos kadencijos merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai Lietuvoje įvyks po kiek daugiau kaip penkių mėnesių – kitų metų kovo 5-ąją. Nutarimą dėl tokios datos nustatymo ketvirtadienį priėmė Seimas.  Šiemet priimtasis Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldos rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėn. ir ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos. Dabartinės kadencijos savivaldos institucijų įgaliojimai baigsis 2023 m. balandį. Sulig nutarimo priėmimu ir paskelbimu prasidės savivaldos rinkimų politinė kampanija – bus galima oficialiai pradėti kelti bei registruoti kandidatus. Juos turės teisę kelti oficialiai įregistruotosios politinės partijos, taip pat ir politiniai rinkimų komitetai. Į merus turės teisę pretenduoti ir nepriklausomi kandidatai, surinkę atitinkamą skaičių vietos rinkėjų parašų. Pagal naujai įsigaliojusius įstatymus numatyta sugriežtinti savivaldos rinkimuose dalyvauti ketinančių nepartinių komitetų įregistravimo tvarką. Juos registruoti galima iki š. m. gruodžio 10 d. Galutiniai įregistruotų kandidatų į merus ir savivaldybių tarybų narius sąrašai bus paskelbti likus maždaug mėnesiui iki rinkimų, t. y. kitų metų vasario pradžioje.