Lex Lietuva | Balandžio 10 - 14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 17 – 21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Laisvės frakcija registravo aštuonis pasiūlymus mokesčių reformai. Korekcijomis bus siekiama iki 20 proc. nemažinti dabar galiojančių 30 proc. individualios veiklos menamų sąnaudų atskaitymo ir siūloma prisiimti įsipareigojimą iki 2028 m. minimalią mėnesinę alga palaipsniui sulyginti su neapmokestinamų pajamų dydžiu. Taip pat, bus siūloma pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir kainų lygį indeksuoti mokestinio kredito dydį (vietoj 20 tūkst. Eur per metus būtų 18 VDU), verslo liudijimų ribą (vietoj 20 tūkst. Eur per metus būtų 12 VDU suma) ir darbo santykių metu gautų neapmokestinamų dovanų dydį (siūlomą 200 Eur sumą keisti į 0,33 VDU), o registravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju riba būtų 55 tūkst. Eur, bet kasmet indeksuojama pagal vidutinės metinės infliacijos prieaugį. Be to, bus siūloma sudaryti pajamų natūra sąrašą, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (gyventojo nauda, neviršijanti 5 proc. per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 2,5 VDU), o į įteisinamą momentinio nusidėvėjimo sąrašą būtų įtraukiami ir gamybiniai pastatai.

Kitos naujienos

Atlikęs beveik 100 tūkst. (iš 112 tūkst. pateiktų) įmonių ir organizacijų 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitų analizę, Registrų centras konstatuoja, jog apyvartą per 2022 m. padidino beveik du trečdaliai įmonių, o bendra įmonių apyvarta 2022 m. siekė beveik 160 mlrd. eurų ir buvo 30 proc. didesnė nei 2021-aisiais. Pelningai dirbo beveik pusė visų įmonių ir jos kartu uždirbo 13,3 mlrd. Eur ikimokestinio pelno (~20 proc. daugiau nei 2021 m.). Kas penkta įmonė – veikia nuostolingai ir kartu patyrė 1,8 mlrd. Eur ikimokestinio nuostolio (2021 m. – 1,3 mlrd. Eur). Tuo tarpu trečdalis įmonių – nedeklaravo nei pelno, nei nuostolių. Dviejų trečdalių įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus nepasikeitė – 17 proc. įmonių darbuotojų skaičius pernai augo, o 15 proc. įmonių – mažėjo. Teigiami darbuotojų skaičiaus pokyčiai stebimi reorganizuojant dideles verslo struktūras bei plėtrą vykdžiusiose telekomunikacijų, prekybos, transporto bei logistikos srities įmonėse. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas siejamas su veiklos apimties susitraukimais arba veiklos nutraukimu iš vis, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Registrų centro duomenimis, įmonių pajamų ir apyvartų augimą 2022 m. lėmė išaugusios prekių ir paslaugų kainos. Labiausiai pajamos augo pramonės, energetikos ir prekybos sektoriuose, o sumažėjo įmonėse, kurios patyrė tiesioginį Rusijai įvestų tarptautinių sankcijų poveikį.

„Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimai“ birželio 19-28 d. atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad dabartinis šalies vadovas G. Nausėda išlaiko prezidento rinkimų reitingų lyderio pozicijas – už jį balsuotų 19,3 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje, 10,1 proc. palaikymo susilauktų advokatas I. Vėgėlė, o trečioje vietoje liktų visuomenininkas A. Tapinas – su 6,6 proc. balsų. Lyginant su gegužės mėnesio apklausa – palaikymas dabartiniam prezidentui sumažėjo nuo 1,4 proc. p., I. Vėgėlės – sumenko 0,2 proc. p., o A. Tapino – padidėjo 1,1 proc. p. Ketvirtoje vietoje liktų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis – 6,2 proc. (gegužę buvo 3,3 proc.), tuo tarpu penktą-šeštą vietą su 5,7 proc. rinkėjų balsais dalintųsi socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė (6,4 proc.) ir dabartinė premjerė I. Šimonytė (buvo 7,3 proc., 3 vieta). Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas gautų 4,7 proc. balsų (4,8 proc.), Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen – 4,6 proc. (2,9 proc.), o Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2,5 proc. balsų (2,4 proc.). Į pasirinkimo sąrašą įtraukti A. Veryga, R. Šimašius, A. Maldeikienė, V. Tomaševskis, P. Gražulis ir G. Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. palaikančiųjų balsų. Kitą neįvardintą kandidatą palaikytų 11,5 proc. apklaustųjų, 9,4 proc. nebalsuotų išvis, o 13,7 proc. dar nežino.  Apklausos paklaidos ribos – 3,1 proc.

Eurobarometro birželio mėnesį atliktos apklausos duomenys rodo, kad 41 proc. lietuvių bendrą dabartinę šalies ekonomikos būklę vertina gerai, tuo tarpu 56 proc. – blogai (ES vidurkis atitinkamai 40 ir 58 proc.). Pagrindinės neigiamo vertinimo priežastys – augančios kainos, infliacija, pragyvenimo kaštai (57 proc.), ekonominė situacija (22 proc.), sveikata (17 proc.), tarptautinė situacija (15 proc.), mokesčiai (14 proc.). 18 proc. lietuvių tikisi, kad artimiausių 12 mėnesių bus geresni, 45 proc. – mano, kad niekas nesikeis, o 33 proc. – jog situacija pablogės. Seimu pasitiki 18 proc. lietuvių, o nepasitiki – 76 proc., tuo tarpu Vyriausybe pasitiki 29 proc., o nepasitiki – 65 proc.

Naujausiame konsultacijų kompanijos „Henley & Partners“ sudarytame pasų indekse Lietuva pakilo dvejomis pozicijomis aukštyn – į 8-ąją vietą. Tai reiškia, kad Lietuvos, kaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų, piliečiai šiuo metu be vizų gali keliauti į 184 pasaulio valstybes. Reitingo lyderis – Singapūras, kurio piliečiai gali lengvai vykti į 192 valstybes, o antrąjį vietą (190 šalių) dalinasi Vokietija, Italija, Ispanija.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.